captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Kuodžio pasiūlymas Vilniui: problemų sprendimui daug pinigų nereikia

Kaštų ir naudos analizė sprendžiant visus sostinės klausimus padėtų išvengti manipuliacijų ir leistų suvaldyti savivaldybės finansus, sako ekonomistas Raimondas Kuodis.
 
K. Pansevič (DELFI.lt) nuotr.
K. Pansevič (DELFI.lt) nuotr.

Apie tai jis kalbėjo antradienį surengtoje diskusijoje „Vilniaus pinigų dilemos“. Joje taip pat dalyvavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri svarstė apie tai, ar verta Vilniui suteikti didesnę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

Pinigų švaistymas

„Vilnius sudaro beveik 40 proc. Lietuvos ekonomikos, todėl akivaizdu, kad miestas turi didelę svarbą“, – pažymėjo R. Kuodis.

įteisinti kaštų ir naudos analizę visiems sprendimams. Tai, anot ekonomisto, duotų ekonominių dividendų vilniečiams, o merui ir tarybai – politinių dividendų.

R. Kuodis taip pastebėjo, kad kiekvienas miestas turi savo specifiką, o Vilniuje didele problema yra eismo kamščiai. Kaip gerą šios problemos sprendimo pavyzdį jis pateikė Niujorką, kuris savo transporto politiką sprendė naudodamas matematinius modelius.

„Nesinaudodamas tokiais metodais Vilnius jau padarė klaidų. Pavyzdžiui, viadukas Goštauto gatvėje, kuris šiaip beveik visą laiką tuščias“, – kalbėjo ekonomistas.

Tuo metu kaštų ir naudos analizė siūlo pradėti nuo nebrangių sprendimų. „Galėčiau pagirti merą Remigijų Šimašių už „korius“ sankryžose. Net jeigu šis veiksmas neturės rezultatų ir vairuotojai nepradės elgtis mandagiau, tai bent jau nėra brangu“, – sakė ekonomistas.

R. Kuodis taip pat siūlė vengti viešųjų ir privačių partnerysčių. „Šie projektai paprastai yra neskaidrūs, be to, privataus sektoriaus skolinimosi kaina yra gerokai didesnė už viešojo sektoriaus“, – paaiškino jis.

Korupcija darželiuose ir mokyklose – dar viena R. Kuodžio įvardinta problema. „Siūlau Vilniui nieko naujo neišradinėti ir leisti viską padaryti jau kitur išbandytam „Gale-Shapley“ algoritmui, kuris suveda atskirus subjektus, o nepatenkintų žmonių skaičių sumažina iki minimumo“, – sakė ekonomistas.

Galiausiai, pasak R. Kuodžio, Vilniui reikia skatinti turizmą, o čia taip pat nereikia daug pinigų. „Turistus pritraukia ne „babelio bokštai“, bet visokios smulkmenos, apie kurias pasklinda gandas. Geras pavyzdys – Briuselio berniukas“, – kalbėjo pranešėjas.

Girdi ne pirmą kartą

Diskusijoje taip pat dalyvavęs konservatorius Mykolas Majauskas R. Kuodžio turėjo pastabų pasiūlymams.

„Apie kaštų ir naudos analizę girdime ne vienerius metus, bet šį metodą daugelyje sprendžiamų klausimų pritaikyti yra gana sunku. Pavyzdžiui, kaip įvertinti vėžiu sergančio žmogaus gyvybę“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Politikas nesutiko ir dėl to, kad viešasis sektorius visada gali pasiskolinti pigiau nei privatusis.

M. Majauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį į motyvaciją praradusius savivaldybės darbuotojus.

„Kai pradėsime į valstybės tarnautojus žiūrėti kaip į tuos, kurie gina viešąjį interesą, juos gerbti ir galvoti kaip gauti pačius geriausius, tada galėsime tikėtis kažkokių pokyčių. „Šimonytės“ reikia ne tik Lietuvos banke, bet ir miesto savivaldybės administracijoje“, – pastebėjo jis.

Didesnė GPM dalis

Naujoji kandidatė į Seimo narius Vilniaus Antakalnio vienmandatėje apygardoje Ingrida Šimonytė kalbėjo apie sostinei tenkančią GPM dalį.

Ji paaiškino, kad savivaldybės pajamos susideda iš trijų dalių: pirmoji – valstybės dotacijos, antroji – pačios savivaldybės gaunamos pajamos, trečioji – mokesčiai.

„Kodėl vienos savivaldybės gauna visą 100 proc. surenkamo GPM, o kitos – ne? Todėl kad tų savivaldybių tiesiog negalima palyginti.“, – sakė kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija kandidatuosianti I. Šimonytė.

Ji aiškino, kad didžiausi skirtumai tarp miestų atsirado 2010 metais – tam kad Kaunui ar Klaipėdai nereiktų skirti papildomos valstybės paramos, jiems buvo skirtas didesnis GPM procentas.

„Gerai ar blogai dabar perskirstytas GPM?“ – svarstė I. Šimonytė ir pastebėjo, kad Konstitucinis Teismas savo sprendime šiuo klausimu pasakė kelis svarbius dalykus.

Pirma, kad „išlyginimo“ principas negali būti taikomas toms savivaldybėms, kurios ir taip gauna 100 proc. mokesčio. Antra, savivaldybė turi gauti daugiau paskatų surinkti didesnę mokesčių sumą ir nebūti už tai nubausta, t. y., kad ta didesnė surinkta suma neturėtų būti atimama jai paliekant mažesnį GPM procentą.

I. Šimonytė apibendrino, kad bet kokiu atveju – duoti ar neduoti Vilniui didesnę GPM dalį – visoje Lietuvoje per mokesčius surenkamus pinigus galima tik perskirstyti, bet jokiu būdu nepadauginti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...