captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vartojimo kreditų rinkoje bręsta permainos

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus, rašoma pranešime spaudai. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo išduota 414 tūkst. kreditų. Per tris šių metų ketvirčius LSVKA įmonės iš viso išmokėjo apie 35 mln. eurų kreditų. Visa per šį laikotarpį klientų sumokėta bendra vartojimo kredito kaina, į kurią įtraukiamos ir administravimo, kreditingumo vertinimo bei kitos išlaidos, sudarė 7,25 proc. šios sumos.

„Artėjant Vartojimo kredito įstatymo priėmimui ir aiškėjant galutinėms įstatymo nuostatoms įvertinome dabartinį įmonių verslo modelį – kainodarą, kreditų portfelio struktūrą, pajamas – ir atitinkamai perskaičiavome finansinius rodiklius, pritaikydami siūlomus ribojimus. Prognozuojame, kad LSVKA narių metinės pajamos mažės 7,77 mln. eurų – nuo 33,77 iki 26 mln. eurų, arba 23 procentais“, – sako LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

Anot jo, kai kurios perteklinės pataisos situaciją gali dar labiau pabloginti. Įstatymo projekte numatoma, kad kredito kaina negali viršyti paskolintos sumos. Tok siūlymas yra perteklinis ir nepamatuotai apribos paslaugų teikėjų, duodančių ilgesnės nei metų trukmės kreditus. Anot L. Valicko, tokia kredito kainos riba paskatins kreditų sumų augimą.

Jis priminė, kad lapkričio 4-ąją, Seime turėtų būti priimamas Vartojimo kredito įstatymas, todėl šiuo metu daugelis visuomenės problemų viešojoje erdvėje dirbtinai siejamos su vartojimo kreditais.

„Daug kalbama apie baudas vartojimo kreditų įmonėms, visuomenės nepasitikėjimą, tačiau dažniausiai neigiamai sektorių vertina tie, kurie nesinaudoja jo paslaugomis. Atrodo, kad vartojimo kreditų davėjus siūloma bausti už visų nuodėmes, nes įstatymo projekte numatytos baudos legaliai veikiančioms įmonėms bus didesnės už taikomas nelegaliai paslaugas teikiančiam verslui. Sutinkame, kad  baudos turi būti didinamos dvigubai ir tam buvome radę bendrą sutarimą, tačiau dabartiniame projekte siūloma baudas didinti dar labiau ir numatyti baudas nuo apyvartos, kurios sužlugdytų bet kurią mažesnę įmonę“, – teigia L. Valickas.

Jis pripažįsta, kad vartojimo kreditų sektorių reguliuoti griežčiau reikėjo, o įmonės pritarė daugeliui reikalavimų iš esmės pakeisiančių situaciją rinkoje. Įmonės palaikė apribojimus neteikti kreditų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reikalavimams reklamai, naktinio skolinimo draudimui, 2 dienų „nusiraminimo“ laikotarpiui, iki 75 proc. sumažintoms metinėms vartojimo kredito palūkanoms.

L. Valickas pastebi, kad Lietuvoje vartojimo kreditų teikimas, palyginti su situacija, buvusia prieš penkerius ar septynerius metus, gerokai pasikeitė. Įmonės tapo atsakingesnės ir lankstesnės, o konkurencija rinkoje išaugo.

Be to, Lietuvoje veikia tokia šiuolaikiška kreditingumo vertinimo sistema, kurios neturi daugelis kitų Europos šalių. Ja naudojasi visos finansų įmonės – tiek smulkiųjų kreditų bendrovės, tiek bankai – kreditingumo vertinimo tvarka Lietuvoje yra viena pažangiausių, todėl nėra būtinybės jos keisti. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo projekte numatyti nauji kreditingumo vertinimo kriterijai, kai siūloma ne tik vertinti kreditingumą, bet ir patikrinti visą vartotojo pateiktą informaciją, tik įneš sumaišties.

„Gerbiame įstatymų leidėjų ir reguliuotojų pastangas išspręsti finansiniame sektoriuje susidariusias problemas ar užkirsti kelią joms susidaryti ateityje. Labiausiai smulkiųjų vartojimo kreditų įmones neramina tai, kad sumažėjus galimybėms gauti kreditą paklausą patenkins nekontroliuojamas šešėlinis sektorius, kuriame klesti operacijos grynaisiais. Todėl siūlome Vartojimo kredito įstatyme išvis uždrausti teikti kreditus grynaisiais pinigais ne prekybai skirtose vietose“, – pabrėžia L. Valickas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...