captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsiranda prognozuojančių krizę: ar Lietuva praslys?

Ekonomistai ir bankininkai vis dažniau prabyla apie artėjančią ekonominę krizę, kai kurie jų prognozuoja, kad sukrėtimai laukia jau kitąmet. Ko kitąmet tikėtis Lietuvai?
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kalbinti ekonomistai pirmiausiai žvelgia į planuojamas permainas JAV: prognozuojama, kad jau šiais metais pasaulio finansų rinkoms didžiulę įtaką daranti šalis ims griežtinti skolinimąsi. Taip planuojama parodyti, kad ekonomikos atsigavimas įgavo tinkamą pagreitį.

Tačiau nerimauti čia pagrindo randa ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės ekonomistai.

DELFI skelbė, kad vyriausiasis „Citi Group“ ekonomistas Willemas Buiteris, pasisakęs Londone, prognozuoja, kad recesija į pasaulines rinkas sugrįš jau artimiausiu metu, kai bus pradėta griežtinti monetarinę kreditavimo politiką ir atsiras su tuo susijusių problemų besivystančiose šalyse.

„Nuosmukis neapsiribos vien Kinija, o išsivysčiusių šalių galimybės gana ribotos. Nefinansinio sektoriaus skolos vis dar viršija 2007 m. lygį“, – teigė ekonomistas.

Nors, jo nuomone, Jungtinei Karalystei pavyks iš dalies išvengti pasaulinės ekonomikos nuosmukio įtakos, augimas bus žemesnis nei įprasta, kartu bus jaučiamas visas spektras problemų, su kokiomis pasaulis nesusidūrė nuo 2008 metų.

Grėsmės Lietuvai

Lietuvos ekonomistai pripažįsta, kad tai, kaip klostysis euro zonai, o kartu ir Lietuvai kitąmet, priklauso nuo užjūryje priimamų sprendimų.

„Jeigu Federalinis atsargų bankas nepadarys lemtingos klaidos, pavyzdžiui, pernelyg anksti arba per daug pakėlęs bazines palūkanų normas, blogiausio scenarijaus turėtų pavykti išvengti. Euro zonai reikia didesnės Vokietijos lyderystės, išnaudojant tvirtą šios šalies viešųjų finansų padėtį ir paskatinant vidaus rinkos plėtrą, kuri taptų teigiamu ir visos euro zonos ekonomikos kilimo veiksniu“, – mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jis, palygindamas ekonomikos būklę su lėktuvu, konstatuoja, kad pastarasis nėra geriausios būklės, tačiau tinkamas naudoti.

„Lėktuvo sudužimą galėtų išprovokuoti nebent žmogiškoji klaida. Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai veikia jiems neįprastoje nulinių palūkanų normų, defliacijos ir kiekybinio skatinimo aplinkoje, kurioje padaryti klaidą yra kur kas didesnė tikimybė nei pusiausvyros situacijoje, – pabrėžė jis. – Kalbant apie Lietuvą, kažką pakeisti nelabai galime, kadangi išorinių veiksnių formavimasis vyksta be mūsų dalyvavimo. Galime tik pasirengti blogiausiam scenarijui, laikydamiesi fiskalinės disciplinos ir puoselėdami vidaus rinką.“

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi nuomonės, kad Vakarų pasaulio ekonomika stiprėja, todėl sprendimų iš JAV galima tikėtis jau šiemet.

 „JAV vis dar svarsto, kelti ar nekelti palūkanų, bet, mūsų prognozėmis, palūkanos bus pakeltos, o tai reiškia, kad ekonomikos augimas kaip ir bus stabdomas, nes palūkanų nekėlimas būtų blogesnis signalas nei jų pakėlimas, rinkos suabejotų, ar viskas gerai“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo nuomone, tai turėtų įvykti šių metų gruodį arba kitų metų pradžioje, tačiau šis palūkanų didinimas nebus labai didelis.

„Mūsų nuomonė nesikeičia: Vakarų pasaulis bus atsparus sukrėtimui, korporacijos ir finansų sektorius yra gana stiprūs, t. y. turi pinigų investicijoms. Didžiausia grėsmė kyla besivystančioms rinkoms, visų pirma stoja Kinijos ekonomika, po to – ir Rusijos, kuri priklausoma nuo žaliavų, taip pat Brazilija, Pietų Afrikos respublika. Tačiau svarbu tai, kad nuo JAV finansinės sistemos priklausomas visas pasaulis, o Kinijos finansų sistema yra labai uždara“, – sakė jis.

Ekonomistas primena, kad poreikis branginti skolinimąsi yra reikalingas tam, kad pinigai būtų neišimami iš ekonomikos: jei už indėlius mokamos beveik 0 proc. palūkanos, gyventojai, įmonės ir kiti nusprendžia savo santaupas laikyti grynaisiais pinigais ar investuoti į žaliavas, pavyzdžiui, į brangstantį auksą.

Ką prognozuoja kitiems metams?

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas mano, kad blogiausia, kas gali laukti kitais metais, tai lėtesnis nei tikimasi augimas, tačiau ne nuosmukis.

 „Pasaulio ekonomikos augimo prognozės yra peržiūrėtos žemyn, tikintis šiais metais kiek lėtesnio augimo nei pernai, daugiausia dėl blogėjančios ekonominės padėties žaliavų eksportu pagrįstų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių grupėje. Šių šalių augimo potencialą pastaruoju metu mažino Kinijos ūkio lėtėjimas, sumažėjusios žaliavų kainos, prognozuojamas JAV pinigų politikos griežtinimas ir kapitalo srautų krypties pasikeitimas“, – vardijo jis.

Eksperto nuomone, tikėtina, kad lėtėjant ar smunkant dalies kylančių rinkų ūkiams, pasaulio regionų ekonominė plėtra nebus tokia veržli, kaip buvo tikimasi iki šiol.

„Prognozuojamas bendras šio sulėtėjimo poveikis euro zonai nedidelis: sulėtėjusį eksportą į kai kurias besivystančias šalis bent iš dalies kompensuos vidaus vartojimą skatinančios žemos žaliavų kainos, JAV ir kitų išsivysčiusių ekonomikų bei kitų besiformuojančių rinkų plėtra. Todėl Lietuvos pagrindinės eksporto rinkos neturėtų reikšmingai nukentėti. Tikėtina, kad Rusijoje recesija tęsis ir kitais metais, tačiau Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, šios šalies realusis BVP smuks mažiau nei šiemet. Įvertinus ir tai, kad Lietuvos eksportuotojai jau pradėjo persiorientuoti į naujas rinkas, manoma, kad galimas Rusijos nuosmukio poveikis Lietuvos ekonomikai bus mažesnis nei stebėtas šiemet“, – sakė A. Dabušinskas.

Panašios nuomonės laikosi ir Ž. Mauricas, jo nuomone, net ir iš esmės nukentėjus Kinijos ekonomikai, Vakarų pasaulis ekonominio poveikio nepajustų, bet baimė sklistų.

„Kai Kinijos ekonomika krenta, smunka ir kitos žaliavinės šalys, pavyzdžiui, Rusija. Bet mes jau didžiąją dalį Rusijos nuosmukio iškentėję, eksportas vien per šiuos metus smuko apie apie 50 proc., tad daugiau nei pusę kelio iki vadinamojo dugno jau nuėjome“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis primina, kad net ir netekus Rusijos rinkos, Lietuvos ekonomika auga, nors buvo prognozių, žadančių, kad jeigu Rusijos ekonomika smuks kaip dabar yra nukentėjusi, Lietuvos laukia nedidelė 1–2 proc. recesija.

„Dabar nei viena Baltijos šalis recesijos nepatyrė. Nematau ir didelių priežasčių, kodėl ekonomika galėtų kristi labai smarkiai. Manau, blogiausia, kas gali nutikti, tai 1,5–2 proc. augimas tęsis dar 2–3 metus, bet mes prognozuojame, kad kitąmet augsime sparčiau nei šiemet“, – mano Ž. Mauricas.

Vertindamas Kinijos ekonomikos kryčio įtaką Europai, Ž. Mauricas mano, kad skaudžiau tai pajustų Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė, bet iš dalies Kiniją atsvertų JAV ir atsigaunanti atsigaunanti Pietų Europa.

„Taigi, mes prognozuojame, kad visos Europos augimas be Kinijos būtų 1 proc. punktu mažesnis: ne 1,5 proc., o 0,5 proc. Baltijos šalys nuo Kinijos yra nepriklausomos, didžiausias smūgis būtų iš Rusijos, bet iš Rusijos mes jau gavome avansu, nes ji užsidarė sienas. Antra vertus, jei nukentėtų Vokietija ir Prancūzija, Baltijos šalys galėtų būti paveiktos netiesiogiai“, – svarstė pašnekovas.

Jis mano, kad Kinijos nuosmukio kontekste galima įžvelgti naudos: jeigu anksčiau investuotojai žvalgėsi į Kiniją, Rusiją, o Rytų ir Centrinę Europą „pravažiuodavo“, dabar situacija gal iš esmės pasikeisti.

Šiemet spalį paskelbtame bendrovės „EY“ ir ekonominių prognozių modelių sudarytojų „Oxford Economics“ parengtame leidinyje „Euro zonos ekonomikos prognozės“ sumažintos augimo prognozės Lietuvai šiems metams nuo buvusių 3,6 proc. iki 2,1 proc.

Kitiems metams prognozuojamas taip pat nuosaikesnis 3,6 proc. BVP augimas, nors 2015 m. pradžioje prognozė buvo optimistiškesnė ir 2016–2018 m. siekė po 4,5–5 proc. per metus.

Tačiau manoma, kad Lietuva bus tarp trijų sparčiausiai augančių eurozonos ekonomikų – ją aplenks Latvija ir Airija. Euro zonai šiems metams numatomas 1,6 proc. BVP augimas, o kitiems – 1,8 proc.

Lietuvos bankas šiemet rugsėjį taip pat pablogino BVP augimo prognozes: šiems metams prognozuojamas nebe 2 proc. augimas, o 1,6 proc. Kai 2016 m. – ne 3,4 proc., o 3,2 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...