captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvija lenkia Lietuvą: ar yra ko nerimauti?

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas jau ketvirtą ketvirtį yra lėtesnis už Latvijos ir greitu laiku ją pasivyti nebus lengva, teigia DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka. Savo ruožtu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus  Mačiulis pažymi, kad Latvijos ekonomika kyla iš didesnės duobės, tad ir augimas natūraliai spartesnis, todėl nereikėtų sakyti, kad latviai lietuvius lenkia.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Latvijos  BVP augimas trečią šių metų ketvirtį siekė 2,5 proc. ir buvo 0,7 proc. didesnis nei Lietuvos (1,8 proc.). Pasak J. Rojakos, rodikliai buvo netikėtai maži, daugelio analitikų vilčių nepateisino.

„Tiesą sakant, Latvijos augimo rodikliai taip pat nebuvo tokie dideli, kokių tikėjosi dauguma analitikų, tačiau atsiliekame jau kurį laiką. Pagrindinė mūsų nesėkmės priežastis – gerokai didesnė Rusijos rinkos įtaka mūsų ekonomikai.

Latvijos turizmo sektorius didele dalimi priklauso nuo Rusijos, daugiau verslo sąsajų su Rusija esama ir finansų bei draudimo srityse, bet dėl maisto produktų embargo labiau nukentėjo Lietuvos maisto pramonė. Skaudesnes pasekmes patyrė ir su tuo susijęs transporto, logistikos sektorius“, – kalba ekonomistė.

Pašnekovė pastebi, kad vien maisto produktų gamybos ir eksporto sektoriams Lietuvoje tiesioginis neigiamas Rusijos rinkos netekties poveikis viršijo 4 proc. BVP, Latvijoje neigiamas poveikis buvo keturis kartus mažesnis.

N. Mačiulis taip pat pažymi, kad Latvija buvo šiek tiek mažiau paveikta Rusijos embargo, tačiau, ekonomisto teigimu, vertinant augimo spartą, užmirštamas vienas faktas – kad Latvijos BVP per 2009 metų krizę susitraukė 24 proc., Lietuvos – 15 proc.

„Latvijoje nedarbas buvo daug didesnis, labiau susitraukė darbo užmokesčio fondas, tad natūralu, kad kilimas iš didesnės duobės gali būti spartesnis. Tačiau tas skirtumas simbolinis – latviai auga maždaug puse procentinio punkto greičiau. Beveik visa tai paaiškina vienas veiksnys – šiemet po pertraukos pradėjo veikti „Liepajas Metalurgs“ fabrikas.

Pradėjus veikti didžiausiai Latvijos pramonės įmonei, šiek tiek sparčiau auga ir jos ekonomika. Jokių kitų veiksnių, kurie rodytų spartesnį jos vystymąsi, nėra. Darbo užmokestis auga ir nedarbo lygis mažėja panašiai, o BVP vienam gyventojui dydžiu Lietuva Latviją gerokai lenkia“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Proveržis – kitąmet

LRT.lt kalbintų ekonomistų teigimu, Lietuvos spartesnis augimas laukia kitąmet.

„Metų pabaigoje eksporto rodikliai jau turėtų būti geresni, o geresni BVP augimo rodikliai pasirodys pavasariop. Tačiau nemanau, kad galima tikėtis labai didelio proveržio.

Bet yra ir teigiamų dalykų – daugiau dėmesio pradėjome skirti naujoms rinkoms užkariauti. Nors tai nebus greitas rezultatas: pavyzdžiui, Airija link geros savo pozicijos Kinijos rinkoje ėjo maždaug septynerius metus. Kad pajudėtume greičiau, mums reikėtų smarkiai palengvinti verslo sąlygas ir pritraukti užsienio investicijų, nes kaip tik šiuo metu užsienio investuotojai dairosi naujų rinkų“, – kalba J. Rojaka.

Savo ruožtu N. Mačiulis teigia manantis, kad 2016 metais ir Lietuvos, ir Latvijos ekonomika turėtų augti labai panašiai – apie 3 proc.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close