captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar estų SGD terminalas – iššūkis Lietuvos energetikai?

Ar reikėtų Lietuvai sunerimti dėl to, kad Estija planuoja statytis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris galėtų tapti regioniniu, o dujas iš jo pirktų Latvija bei Suomija?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Paskutinėmis spalio dienomis buvo pranešta, kad spalio viduryje Estija Europos Komisijai (EK) pateikė prašymą regioninio SGD terminalo finansinei paramai gauti. Terminalą kaimynai estai planuoja statyti Paldiskio uoste.

Regioninis SGD terminalas, nepaisant to, kad Lietuva terminalą jau turi Klaipėdoje, rytinėje Baltijos jūros pakrantėje yra numatytas Baltijos šalių energetikos rinkų integracijos plane.

Apžvalgininkai pastebi, jog planuojamas SGD terminalas Estijoje gali turėti problemų: Baltijos šalyse pastaraisiais metais labai mažėja dujų kaina, ypač Estijoje. Traukiasi dujų rinka ir Suomijoje, nors čia dujų vis dar suvartojama gan daug – šiemet jų prireiks apie 3,5 mlrd. kubinių metrų.

Estijos laukia namų darbai

Apie tai, kaip reikėtų vertinti Estijos planus Paldiskio uoste statytis regioninį SGD terminalą, LRT.lt kalbėjosi su energetikos ministru Roku Masiuliu.

Pasak jo, Estija EK pateikė paraišką dėl terminalo finansavimo, nepasiekusi susitarimo su Suomijos ir Latvijos reguliatoriais dėl tarpvalstybinių kaštų pasidalijimo.

„Tokia paraiška neatitinka minimalių reikalavimų, nustatytų ES teisės aktuose, todėl ji negalės būti vertinama EK. Tam, kad Estijos planai pasistatyti terminalą virstų realybe, jai dar teks atlikti daug namų darbų“, – teigė R. Masiulis.

Jei atsitiktų taip, kad Estijai netrukus pavyktų pradėti terminalo statybas, ar Lietuva, turinti vien savo reikmėms per didelį terminalą, turės kur dėti dujų perteklių? Situaciją dar labiau pablogėtų, jei latviai nutartų dujas pirkti ne iš Lietuvos, o iš Estijos.

„Jei Baltijos šalių regione būtų pastatytas dar vienas SGD terminalas, Latvijos, kaip ir bet kurios kitos šalies, vartotojai bendradarbiautų su tuo tiekėju, kuris pasiūlytų geriausias dujų įsigijimo sąlygas. Manau, kad Klaipėdos SGD terminalas būtų pakankamai konkurencingas ir galėtų pasiūlyti patrauklias sąlygas“, – teigė ministras.

Ar yra planas dujas iš Klaipėdos parduoti?

Ne kartą buvo teigiama, jog Lietuvai įsigytas 4 mlrd. kubinių metrų talpos SGD terminalas – per didelis, nes visų Baltijos šalių dujų poreikis šiuo metu tesiekia apie 5 mlrd. kubinių metrų dujų. Maža to, Rusija per kelerius pastaruosius metus labai sumažino dujų kainą, tad kaimynams šiuo metu labiau apsimoka naudoti iš „Gazprom“ gaunamas dujas.

Kokiu planu Lietuva galėtų pasinaudoti tuo atveju, jei dujų per Klaipėdos terminalą nepirks latviai ir estai? Kam jas galima būtų parduoti?

„Jau šiuo metu yra visos techninės galimybės tiekti dujas Latvijai ir Estijai, o po ketverių metų, baigus naujo dujotiekio su Lenkija statybą, dujas bus įmanoma tiekti Lenkijai bei Ukrainai. Be to, dujų, gaunamų per terminalą, paklausa didės dėl naujų paslaugų – laivų bunkeriavimo ir SGD paskirstymo stoties sausumoje. Per ją suskystintosios dujos galėtų būti išvežiojamos po Lietuvą bei kaimynines šalis. Suskystintosios dujos taip pat gali būti naudojamos viešajame ir sunkiajame transporte, gabenamos į tuos regionus, kurie negali prisijungti prie dujotiekio“, – aiškino R. Masiulis.   

Ne taip optimistiškai apie Klaipėdos terminalo ateitį buvo linkęs galvoti buvęs Seimo Energetikos komisijos vadovas Kęstutis Daukšys: „Šiuo metu Lietuvoje – akivaizdus dujų perteklius. Po kelerių metų, neskaitant įmonės „Achema“, per metus bus suvartojama apie 300 mln. kubinių metrų dujų. Vadinasi, terminalo išlaikymo ir perteklinių dujų mokesčiai dar labiau užguls vartotojų pečius.“

Z. Balčytis: reikia statytis atominę elektrinę

Jau antrą kadenciją Europos parlamente dirbantis Lietuvos atstovas socialdemokratas Zigmantas Balčytis teigia, jog Estijos ir Suomijos pastangos pasistatyti regioninį SGD terminalą greitai realybe netaps, nes EK dar nė nepradėjo svarstyti jų prašymo.

„Reikia tikėtis, kad Klaipėdos terminalo apkrovos didės, ir juo galbūt vis dėlto pasinaudos ir latviai, ir estai. Be to, kai kitų metų pabaigoje dujas per Klaipėdos terminalą pradės tiekti JAV, situacija dujų rinkoje gali pasikeisti iš esmės. Juk ne be reikalo rusai skuba Baltijos jūros dugnu nutiesti antrą dujų vamzdį, kad galėtų jas tiekti Vokietijai ir kitoms Europos šalims. Tačiau, vykstant didžiuliams pasikeitimams pasaulinėje dujų rinkoje, mes pamirštam elektros rinkos reikalus. Jei pasiekėme nepriklausomybę dujų rinkoje, tai elektros rinkoje klimpstame į vis didesnę priklausomybę“, – pastebėjo Z. Balčytis.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvai būtina statytis naują atominę elektrinę – priešingu atveju teks elektrą pirkti iš vadinamojo „pulo“, į kurį elektrą tieks Baltarusija, intensyviai besistatanti savo atominę elektrinę. Neatmestina galimybė, kad ta elektra kelerius metus bus pigesnė, tačiau vėliau baltarusiai kartu su rusais, kurie iš esmės ir finansuoja atominės elektrinės statybą Baltarusijoje, „pririš“ Lietuvą prie savo elektros rinkos ir diktuos savo sąlygas.

„Nereikėtų pamiršti dar ir to, kad Švedijai, kuri turi savo atominę elektrinę, žiemą stinga elektros. Ir – nemažai. Taigi mes galime ir negauti elektros iš Švedijos, o kai jai pačiai stigs elektros energijos, ji pirks iš to paties „pulo“ arba Baltarusijos Lietuvos pinigais nutiestomis elektros linijomis, o mes skųsimės, kad blogai gyvename“, – svarstė Z. Balčytis.

Jis pasakojo neseniai analizavęs informaciją apie elektros energijos kainas Baltijos šalyse ir atkreipęs dėmesį, kad Estijoje elektros kaina tris kartus mažesnė nei Lietuvoje, nes ten deginami skalūnai, Latvijoje elektra du kartus pigesnė, kadangi elektra gaunama iš Dauguvos baseino hidroelektrinės.

„Be to, lenkai yra nusprendę 2020 m. pradėti statyti atominę elektrinę. Tyliai, ramiai, be jokių aršių diskusijų. Ir jie tai padarys. O mes nesugebėjome susitarti nei su latviais, nei su estais, nes jiems nenaudinga. Dabar kai kurie Lietuvos energetikos ekspertai džiaugiasi, kad mes perkame elektrą iš vadinamojo „pulo“, ir tai esą apsimoka. Bet tos šalys, kurios turi atomines elektrines, gyvena kur kas geriau.

Kokia būtų buvusi Lietuva, jei nebūtų turėjusi atominės energetikos? Tiesiog – žemės ūkio kraštas. O jei ir dabar neišnaudosime galimybės pasistatyti savo atominės elektrinės, tai būsime priversti pirkti elektrą iš Baltarusijos elektrinės ir, maža to, pakęsti tai, kad ta elektrinė bus abejotino saugumo, nes kol kas baltarusiai neįsileidžia jokių tarptautinių ekspertų, galinčių įvertinti statybų saugumą. Todėl, mano galva, mes turėtume statyti nedidelę, saugią atominę elektrinę, kuri būtų regioninis ir Europos Sąjungos projektas. Matant, kas darosi aplink Lietuvą ir Europoje, mums tai galėtų pavykti“, – kalbėjo Z. Balčytis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...