captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškam sūriui atsiveria Irano rinka

Lietuviškam sūriui „Liliputui“ atsiveria Irano rinka. Sertifikatą šios produkcijos eksportui Lukšių pieninė jau turi, bet šią savaitę iraniečiai produktus dar tyrė laboratorijose. Vienintelis Lietuvoje tokių sūrių gamintojas savus gaminius vežti į Iraną numatęs kitą mėnesį, kai paaiškės tikslus užsakymų skaičius. 
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Pavasarį Europos Komisija „Liliputus“ pripažino lygiaverčiais Parmos kumpiui ar Bordo vynui ir įtraukė į Europos Sąjungos (ES) saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą, suteikiant teisę šį produktą žymėti specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos ES šalys.

Ilgai rengęsi „Liliputų“ šuoliui į Europą, jų gamintojai netikėtai pasuko visai kita kryptimi – Irane gavo sertifikatą, reiškiantį, kad sūris neprieštarauja Islamo įstatymams ir jį leidžiama valgyti musulmonams.

Išskirtinė „Liliputų“ sūrių savybė – rankų darbas. Pienininkai suskaičiavo, kad žmogaus rankos šiuos sūrius gaminant paliečia net penkias dešimtis kartų – formuojant, presuojant, plaunant, vaškuojant ir pakuojant. Ir tai tik viena iš priežasčių, neleidžiančių smarkiai išplėsti gamybos. Kita problema – patalpos: sūrinė įsikūrusi Belvederio dvaro parke.

Geras šeimininkas tokias supelijusias patalpas išdžiovina, išdezinfekuoja ir nekviestus svečius išgyvendina. Tačiau sūrių gamintojai priešingai – palaiko tinkamiausią pelėsiams drėgmę ir temperatūrą

Belvederyje kasdien pagaminama vos 500 kilogramų sūrio.

Saugomais pripažinti dar 6 lietuviški produktai: Daujėnų naminė duona, Žemaitiškas kastinis, Stakliškių midus, varškės sūris, Seinų–Lazdijų krašto medus ir skilandis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...