captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Dargis apie „Doing Business“ reitingus: džiugu, bet dar yra ką veikti

Pasaulio bankas paskelbė valstybių verslo sąlygų ataskaitą „Doing Business 2016“. Pagal ją Lietuva pakilo 4 pozicijomis ir užima 20 vietą iš 189 valstybių. Tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva atsidūrė 8 vietoje. „Reikia džiaugtis, kad mūsų valstybės reitingai kyla, tačiau iš esmės „Doing Business“ ataskaita neapima mums labai svarbių valstybės politinių sprendimų. Šiandien tai yra darbo santykiai. Taip pat mūsų kreditų pasiekiamumas investuotojams, biurokratinė našta, mūsų mokesčiai. Tai priklauso nuo valdžios ir reikia suprasti, kad valstybės konkurencingumas yra pagrindinis dalykas, į ką turėtų būti nukreiptos politikų strėlės”, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Apie Pasaulio Banko ataskaitą ir silpnąsias verslo sąlygų Lietuvoje vietas – pokalbis su Ūkio ministru Evaldu Gustu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentu Šarūnu Kliokiu. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Ministre, pirmiausia turbūt reikia pasveikinti, gera vieta. Geriau nei Lenkija ar Latvija, blogiau nei Estija, kuri ES šešta, o Lietuva 8. Tačiau pakalbėkime apie tas sritis, kuriose Lietuvai kol kas sekasi prasčiau. Kad ir kreditų gavimas verslui: Lietuva iš 23 vietos krenta į 28 vietą. Ar Jūs jaučiate, kad situacija blogėja? Kodėl tai vyksta?

– Pasaulio bankas vertino 10 rodiklių ir konstatavo, kad per metus Lietuvoje pagal visus 10 rodiklių situacija verslui nepablogėjo. Kodėl pozicijoje dėl kreditų gavimo Lietuva šiek tiek nukrito? Tai įvyko todėl, kad visos šalys stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas verslui, kad augtų valstybės konkurencingumas. Pasaulio banko ataskaita rodo, kad tik kas šešta valstybė nepagerino šio indekso arba jį pablogino, visos kitos gerino. Todėl negalima sakyti, kad kreditų gavimo srityje Lietuva pablogino situaciją. Tiesiog mes nepadarėme pažangos šioje srityje.  

– Ar ši ataskaita yra jums svarbus dokumentas?

– Taip, tai vienas svarbiausių rodiklių, kuriuos kontroliuojame. Ką tik gautą ataskaitą atidžiai nagrinėsime. Kiekviename rodiklyje yra daugybė indeksų, reikia išsiaiškinti, kur mes atsiliekame, ir kur galime padaryti pažangą.

– Pone Dargi, reitingų gerėjimą greičiausiai galima paaiškinti tuo, kad daugelis procedūrų yra perkeltos į skaitmeninę erdvę. Tačiau ar jūs matote pažangą kad ir verslo kreditavimo srityje?

– Pramoninkai labiau žiūri ne į „Doing Business“, o į Pasaulio ekonomikos forumo vertinimus, nes jie apima žymiai platesnes erdves, pavyzdžiui, darbo santykius, biurokratiją, mokesčių skaičių, mokesčių įtaką užsienio investicijoms ir panašiai. Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, verslo kreditavimas Lietuvoje yra pagerėjęs. Taigi, kiek matuotojų, tiek ir vertintojų. Apskritai, šalys yra labai susirūpinusios verslo aplinka, visos daro pažangą ir tai yra šio laikmečio išdava. Valstybės, kurios gyveno iš savo materialinių gėrybių – naftos, kitų žaliavų gerų kainų, pasiekė ribą, kai reikia investuoti į verslo aplinką. Netgi Rusija pagal „Doing Business“ rodiklius yra padariusi pažangą pritraukiant investicijas.

– Pone Klioky, kreipiuosi į jus kaip į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos pirmininką. Pagal verslo prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį Lietuva anksčiau buvo 105  vietoje, o dabar yra 54. Kaip tai pasiekėte?

– Įžvelgiu paralelę su mūsų futbolu. Šiandien Lietuvos rinktinė pasaulyje yra 117 vietoje, iš vienos pusės ją supa Aruba, iš kitos – Kuba. Tai nedaro Lietuvai garbės. Kai formavosi naujoji „Lietuvos energijos“ įmonių grupė, mes negalvojome apie tai, kaip atrodysime reitinguose, bet ilgainiui supratome, kad pirmiausia mes dirbame vartotojui, taip pat dėl Lietuvos įvaizdžio, dėl investicijų, kurios ateis į Lietuvą. Energetika yra viena svarbiausių šakų. Jeigu verslui bus sunku prisijungti prie elektros tinklų, tai apie kokią pažangą, paskatas darbuotojams, socialinį modelį galime kalbėti? Mes pamatėme, kad prisijungiant prie elektros tinklų verslui tenka sugaišti net 140 valandų, kad yra daugybė procedūrų, prisijungimo kaštų. Visai tai įvertinome ir padarėme atitinkamus sprendimus.

– Pone Dargi, dabar Lietuvoje prie elektros tinklų galima lengvai prisijungti, tačiau sunku sumokėti už elektrą?

– Taip, prisijungimas sutvarkytas, dabar beliko sutvarkyti ir kainas, nes verslui jos Baltijos regione yra didžiausios. Tai labai svarbu investuotojams. Kai jie pamatys mūsų kainas, prisijungimo procedūros nebus tokios svarbios.

– Pone Gustai, infrastruktūra veikia puikiai, bet yra esminis klausimas – kodėl Lietuvos verslas už puikiai veikiančius elektros tinklus, stabiliai tiekiamą elektros energiją moka brangiausiai Baltijos regione?

– Tai senos bėdos, tačiau šitie dalykai buvo ir bus sprendžiami. Sutinku su ponu Dargiu, kad kainos dedamoji investuotojui yra labai svarbi, bet aš nesuabsoliutinčiau vien kainos. Valstybės reitingai investuotojui taip pat labai svarbūs. Dabar Lietuva yra pakviesta deryboms Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, visi rodikliai yra atidžiai stebimi ir vertinami. „Doing Business 2016 “ reitingai taip pat bus labai svarbūs.

– Pagal nemokumo indeksą arba, kitaip tariant, bankroto procedūras Lietuva pernai buvo 67 vietoje, dabar – 70. Panašu, kad čia yra ir mentaliteto klausimas, nes Lietuvoje bankrotas dažnai suvokiamas kaip pasaulio pabaiga?

– Gana žemą vietą dėl bankroto procedūrų lemia bankroto procedūros trukmė ir kiek kreditorius susigrąžina investuotų ar paskolintų pinigų. Įmonių bankroto įstatyme jau yra pakeitimų, numatyta turto išpardavimą vykdyti ir elektroninėse varžytinėse. Seimui pateikti įstatymų projektai, trumpinantys įmonių ir fizinių asmenų bankroto terminus. Įgyvendinus minėtus pakeitimus, situacija pagerės. Manau, kad kitąmet Pasaulio banko vertinime tai atsispindės.

– Pone Dargi, ar bankroto procedūros, jų trukmė yra labai svarbus rodiklis verslo sąlygoms?

– Dėl bankroto reikalų man ne kartą teko kalbėti su bankininkais. Matydami procedūrų sudėtingumą, kaip sunku susigrąžinti pinigus, bankininkai netgi stabdė įmonių kreditavimą. Dar vienas labai svarbus dalykas bankroto procedūrose – skaidrumas. Bankrotas nėra įmonės mirtis, tai viso labo savininkų pasikeitimas, naujo finansinio modelio pateikimas. Deja, Lietuvoje įmonės neretai išdraskomos, išparduodamos gabalais ir kuriamos naujos įmonės.

– Dar vienas dalykas. Pagal mokesčių mokėjimo indeksą pernai Lietuva buvo 44 vietoje, dabar – 49. Suprantu, kad kalbama ne apie mokesčių dydį, o mokesčių mokėjimo sudėtingumą? Pone Gustai, kuo tai aiškinate?

– Tai yra vertinama pagal du indeksus: kiek valandų per metus įmonė užtrunka sumokėdama visus mokesčius ir kiek iš viso yra mokesčių. Finansų ministerija jau yra paruošusi teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus kai kuriuos mokesčius bus galima mokėti vienu kartu. Manau, tai pagerins situaciją.

– (R. Dargis) Šioje srityje mes ir vėl esame „lyderiai“ Baltijos regione, todėl dar yra ką veikti. Kalbant apskritai, reikia džiaugtis, kad mūsų valstybės reitingai kyla, tačiau „Doing Business“ ataskaita neapima mums labai svarbių valstybės politinių sprendimų. Šiandien tai yra darbo santykiai. Taip pat mūsų kreditų pasiekiamumas investuotojams, biurokratinė našta, mūsų mokesčiai – aš manau, čia yra visa eilė svarbių rodiklių, kurie priklauso nuo valdžios ir reikia suprasti, kad valstybės konkurencingumas yra pagrindinis dalykas, į ką turėtų būti nukreiptos politikų strėlės, ką veikti šioje valstybėje. Antraip labai greitai turėsime sudėtingą situaciją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...