captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per Seimo komitetus keliauja pataisos, kurios įteisintų garantuotą sumą statybų brokui šalinti

Per Seimo komitetus keliauja pataisos, kurios įteisintų garantuotą sumą statybų brokui šalinti – 5 proc. nuo statinio sąmatos vertės. Taip apsaugoti būstą perkančius žmones nutarta dėl, palyginti, dažnų bankrotų statybų sektoriuje.
Asociatyvi V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Asociatyvi V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Bet nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad vietoje iš tiesų reikalingo vieno apsidraudimo numatomas perteklinis dvigubas, nes prievolė atidėti procentus gresia ir rangovui, ir užsakovui. Esą šitiek įšaldytų pinigų neabejotinai pabrangintų būstą.

Bet ne tik patys defektai kartais tampa galvos skausmu būstą nusipirkusiems žmonėms. Kur kas blogiau, kai dėl jų nėra su kuo kalbėti – darbininkai jau išgaravę kaip dūmas.

„Dabartinė reglamentavimo tvarka toli gražu neblizga Lietuvoje, ir čia reikia esminių pertvarkų“, – tikina aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Pastaruosius trejus metus kasmet bankrutavo maždaug po 300 statybų sektoriaus bendrovių. Skundų dėl broko – irgi šimtai. Vien Vilniaus apskrityje šiemet jų gauta beveik tūkstantis, ir tai jau daugiau nei pernai per visus metus. Bet pagrįstų, anot inspektorių, paprastai būna apie ketvirtadalį.

Kad būtų už kokius pinigus broką taisyti, ministerija parengė pataisas – tam reikalui dvejus metus garantuotai turi būti paruošta tam tikra suma pinigų. Įstatymo projekto laukę nekilnojamojo turto vystytojai nustebo, kad prievolė numatyta ir jiems, ir rangovams. Tartasi esą kitaip.

„Atsiranda 5+5 principas: 5 proc. rangovas turi įšaldyti ir dar 5 proc. papildomai įšaldo vystytojas. Kas šitoje vietoje galėtų gelbėti, tai yra mechanizmas, kai 5 proc. rangovo užtikrinimo ir garantijos galėtų tiesiog pereiti galutiniam įgyjėjui vystytojo, tarkim, nemokumo arba bankroto atveju“, – sako Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Nekilnojamojo turto vystytojų skaičiavimu, 5 proc. įšaldžius, dar kelis pridėjus kaip palūkanas bankui, nes pinigai dažniausiai skolinami, kiekvienas projektas pabrangtų 300–400 tūkst. eurų.

„Visi tie kaštai anksčiau ar vėliau suskaičiuojami į bendrą projekto savikainos eilutę. Akivaizdu, kad yra sveriama, kokia turi būti grąža. Ir, jeigu ta grąža nebus pakankama, tai tiesiog nebus tikslo vystytojui vykdyti tų projektų“, – tikina UAB „Selvaag LT“ direktorius Egidijus Damulis.

Aplinkos ministerija sako esanti ne taip suprasta – esą niekas nesiekia, kad pinigų atidėtų ir rangovas, ir statybų sumanytojas. Pakanka, kad 5 proc. prievolė galiotų vienam. Bet, kilus painiavai, dėl Seime jau esančios pataisos žadama pasitikslinti. Imtis viso Statybos įstatymo pakeitimų paketo Aplinkos komitete numatoma lapkričio viduryje. O naujovės įsigaliotų, planuojama, nuo Naujųjų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...