captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europa ir JAV žaidžia pokerį – ant stalo jų gyventojų likimas

Kelerius metus vykstančios derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties kol kas atrodo bevaisės. Gal tam tikras progresas ir vyksta, tačiau kaip Seimo Europos reikalų komitetui penktadienį paaiškino užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis: „Pokeryje irgi nežaidžiama atviromis kortomis“.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Jis teigė, kad toks slaptumas būdingas visoms prekybos deryboms. „Konkretūs dalykai ir skaičiai yra slapti, tačiau vos tik paaiškės tam tikri rezultatai, iškart su jais supažindinsime“, – sakė viceministras.

Įžvelgia naudą

Seimo nariams taip pat buvo pristatyta TTIP poveikio Lietuvai studija, kurią atliko bendrovė „Smart Continent LT“.

Jos vadovas Andrius Jaržemskis pasakojo, kad atlikus Lietuvos įmonių atstovų apklausą nustatyta, jog šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), priklausomai nuo prekybos tarp Europos Sąjungos ir JAV liberalizavimo apimties, galėtų papildomai augti nuo 0,1 iki 0,4 proc. per metus.

„Toks augimas atspindi tik galimo susitarimo poveikį, neįvertinant kitų BVP augimą formuojančių veiksnių“, – pastebėjo jis.

Studija parodė, kad su didžiausiais muito tarifais susiduria žemės ūkio sektorius, maisto, o labiausiai pieno produktų, ledų ir konditerijos gaminių iš cukraus, bei tekstilės gamintojai.

Tuo metu kiti apklausos dalyviai sakė, kad muitų tarifai jiems didelės įtakos neturi. Lietuvos verslininkai teigė, kad pagrindinės priežastys, kodėl jie neprekiauja su JAV yra: didelis atstumas, transportavimo sąnaudos ir laikotarpis bei svyruojantis euro-dolerio kuras.

TTIP vadinamas naujos kartos prekybos susitarimu, nes į jį įtraukti ir ne tik tarifinius barjerus aprėpiantys klausimai, tarp kurių yra viešieji pirkimai, finansinės paslaugos, maisto produktų ženklinimas ir kiti. Būtent dėl jų kyla daugiausiai ginčų.

Neturi patirties

„Smart Continent LT“ studijoje taip pat klausta apie Lietuvos įmonių ketinimus dalyvauti JAV viešųjų pirkimų rinkoje.

„Nustatyta, kad patirties šioje srityje turi tik elektronikos įrenginių (lazerių) gamintojai bei transportavimo paslaugų teikėjai. Tuo metu kiti svarstytų apie galimybę dalyvauti ateityje, tačiau ir ji gana abejotina, nes JAV pasižymi labai didelė konkurencija, todėl lietuviai galėtų veikti nebent specifinių prekių ar paslaugų nišose“, – pasakojo A. Jaržemskis.

Jis teigė, kad TTIP galėtų paskatinti pigesnių gamtinių dujų eksportą iš JAV. Tačiau baiminamasi, kad dėl sutarties gali sumažėti ES įmonių konkurencingumas vietinėje rinkoje.

„Šią konkurenciją galėtų pajusti Lietuvos trąšų gamintojai bei vietos žemės ūkis“, – įspėjo pranešėjas.

Tačiau pieno, žuvies produktų ir alkoholinių gėrimų gamintojams bei mėsos, grūdų perdirbimo įmonėms susitarimas turėtų atnešti naudos. Geriausia perspektyva prognozuojama Lietuvos mašinų, įrenginių, elektronikos ir optikos prietaisų įmonėms.

„Konkuruoti galėtų tekstilės pramonė, informacinių ir ryšių technologijų produktai bei paslaugos, finansinės ir kitos paslaugos. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys „Barclays“ ar „Western Union“ tai jau daro“, – pažymėjo A. Jaržemskis.

Įspėjo dėl pavojų

Visgi TTIP vertinamas pakankamai kontraversiškai. Studijoje dalyvavę socialiniai partneriai teigė, kad sutarčiai nepritartų, jei ji apimtų investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, kuris suteiktų įmonėms naujas teises paduoti į teismą vyriausybes dėl nacionalinių įstatymų, saugančių visuomenes sveikatą ir aplinką.

„Neva, kad JAV korporacijos nepadavinėtų į teismus ES vyriausybių“, – sakė A. Jaržemskis.

Beje, vasarą ES atstovai iškėlė idėją, kad tokių ginčų sprendimui būtų galima sukurti specialų ir nuolatinį arbitrų teismą. Tačiau JAV dar nėra pareiškusi pozicijos šiuo klausimu.

Kritikai taip pat turėjo priekaištų dėl galimų naujų vartotojų apsaugą mažinančių įsipareigojimų.

TTIP jie nepritartų ir tada, jei jame atsirastų žemesni aplinkosaugos standartai ir jeigu tai stabdytų ženklinimo įstatymus, suteikiančius daugiau informacijos apie maistą.

Ne tik ekonomika

R. Karoblis aiškino, kad sutartis būtų instrumentu ne tik ekonominių, bet ir politinių ryšių tarp Europos ir JAV stiprinimui.

Panašu, kad būtent politika taps lemiamu veiksniu TTIP derybų procese. Pastaruoju metu Europoje atsiranda vis daugiau sutarties priešininkų. Pavyzdžiui, spalio 10 dieną Berlyne į protestą prieš TTIP susirinko apie 150 tūkst. žmonių.

JAV prieš kitą neseniai pasirašytą prekybos sutartį pasisakė realiausia Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hillary Clinton.

„Jis neatitinka mano standartų“, – pažymėjo ji.

Šiuos standartus turės praeiti ir TTIP, jei derybos nesibaigs iki 2017 sausio, kada baigiasi dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos kadencija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel „ekonominiu NATO“ vadinamą TTIP palaiko. Tačiau kitąmet Vokietijoje ir Prancūzijoje vyks rinkimai, o tai reiškia, kad ir Europoje požiūris į šią prekybos sutartį gali keistis.

Turbūt svarbu pastebėti ir tai, kad TTIP kaip įmanydama menkina Rusijos žiniasklaida. Kremliui dar stipresni ES ir JAV ryšiai tikrai nenaudingi.

„Smart Continent LT“ duomenims, į JAV eksportuoja 600 Lietuvos įmonių, kurių 86 proc. yra smulkios ir vidutinės. JAV užima 10-ą vietą Lietuvos eksporto rinkų sąraše.

Šią savaitę Majamyje vyko 11-asis derybų dėl TTIP raundas. Mandatą jose dalyvauti Europos Komisija gavo 2013 metais. Jei susitarimas dėl TTIP galiausiai būtų pasiektas, sutartį turėtų ratifikuoti visi ES šalių parlamentai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...