captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pabėgėlių krizės sprendimui – 2 nauji fondai, prisidėti turės ir Lietuva

Pabėgėlių krizė keičia Europos Sąjungos prioritetus ir didėja parama toms šalims, iš kurių migrantai plūsta Europos link. Komisija per dvejus metus kovai su migracija ketina skirti iki dešimties milijardų eurų, tam kuriami ir atskiri fondai Sirijai bei Afrikai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šiems fondams savo įnašą – apie 100 tūkst. eurų, ketina skirti ir Lietuva. Tačiau bendrai vystomajam bendradarbiavimui, t.y. paramai skurdesniems, Lietuva skiria triskart mažiau nei yra įsipareigojusi stodama į bendriją.

Šaltis nemažina migrantų noro ieškoti saugumo ar geresnio gyvenimo. Jų srautas ne tik nemažėja, bet, Jungtinių Tautų duomenimis, auga.

 „Noriu gyventi ten, kur taika. Bet kur, neieškau ypatingos vietos, tinka bet kur, kur taika, kur galėčiau atsivežti ir savo šeimą“, – sakė palestinietis Fadl Abdul.

Tad kol kas ES nepavyksta bent jau valdyti migrantų srautų. Nors Europos Komisija sako, kad Briuselio prioritetai jau pasikeitė. Ir svarbiausia – ne tik stiprinti bendrijos sienų apsaugą, tačiau ir padėti toms šalims, iš kurių migrantai bėga. Šiemet ir kitąmet migracijos problemoms spręsti ketinama skirti iki dešimties milijardų eurų vien bendrijos lėšų.

„Yra suvokimas, kad turim spręsti problemas ten, kur jos kyla. Be abejo, tai yra viena svarbiausių temų politiškai, diplomatiškai. (..) yra pakankamai teigiami požymiai, kad ir finansiniai resursai ateis“, – sakė EK atstovė Jolita Butkevičienė.

Kovai su migracija bendrija kuria du naujus fondus – pagalbos Sirijai ir jos kaimynėms bei Afrikos šalims. Taip siekiama, kad pabėgėliai iš Sirijos prieglobstį rastų kaimyninėse šalyse. Savo įnašą į fondus turėtų įnešti ir Lietuva, kuri jau skyrė 50 tūkstančių eurų pasaulio maisto programai.

„Mes – nedidelė šalis, su nedideliais resursais, bet net ir simbolinis prisidėjimas 40–100 tūkst. lygyje būtų svarbus politinis signalas ir solidarumo su mūsų partneriais išraiška“, – pripažino užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

Vystomajam bendradarbiavimui, t. y. paramai skurdžioms šalims, bendrija pernai skyrė daugiau nei 55 milijardus eurų. Lietuvos indėlis – daugiau nei trisdešimt milijonų, tačiau tai – triskart mažiau, nei šalis įsipareigojo skirti, stodama į bendriją. Daugiausiai dėmesio Lietuva pastaraisiais metais skyrė Ukrainai ir kitoms rytų partnerystės šalims. Tačiau nevyriausybinės organizacijos sako, kad Lietuva neturėtų koncentruotis tik į šį regioną.  

„Manome, kad tikslinga prioritetus plėsti, nes yra ir gebėjimai, ir noras ir tai galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo pasaulyje apskritai“, – vylėsi Nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vadovė Marta Čubajevaitė.

JT yra įsipareigojusios, kad per 15 metų nebeliks didžiausio skurdo ir bado, kai žmonėms tenka išgyventi už kiek daugiau nei eurą per dieną. O Europai kol kas didžiausias galvos skausmas – kaip bent jau valdyti pabėgėlių srautus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...