captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulis vėl ant krizės slenksčio: šįkart gelbėtojų vaidmuo gali tekti Vakarams

Pastaruoju metu vis garsiau skamba naują globalią finansų krizę pranašaujantys balsai. Siekiant suprasti, ar jie turi pagrindo, verta pažvelgti kaip sekasi dviem didžiausiomis pasaulio ekonomikoms – JAV ir Kinijai.
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pirmadienį paskelbta, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirti augo 6,9 proc. Tai yra 0,1 proc. punkto mažiau už 7 proc. Pekino deklaruotą tikslą. Nors realus sulėtėjimas gali būti ir didesnis (daugelis ekonomistų nelabai pasitiki Kinijos skelbiama statistika), net ir tokio masto pripažinimas rodo, kad kinai ruošiasi kuklesnio augimo laikams.

Tuo metu naujausi JAV BVP duomenys rodo, kad patikslinus antrojo ketvirčio įvertį jis paaugo iki 3,9 proc. Tai dar labiau pakurstė kalbas apie artėjantį JAV centrinio banko planuojamą palūkanų normų didinimą, tačiau šis žingsnis vis dar atidedamas.

Tokios tendencijos leidžia manyti, kad JAV iš Kinijos jau perėmė arba artimiausiu metu perims viso pasaulio ekonomiką traukiančio garvežio vairą. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad globalus BVP nuo šiol augs greičiau.

Skaudžiausia besivystantiems

Pasaulio ekonomikas nusiaubus 2008 metų finansų krizei susidariusi aplinka bene palankiausia buvo besivystančioms ekonomikoms. Beveik nepaveikta ir sparčiai auganti Kinija jose dosniai investavo, o JAV pigiai skolino.

Tačiau Kinijai stojant, o JAV investuotojams vis daugiau galimybių randant savo rinkoje, šis malonės šaltinis pradeda stoti.

Kinijai mažinant savo pagreitį bene labiausiai nukenčia įvairių žaliavų eksportuotojai. Užtenka prisiminti, kad naftos kainos per pastaruosius metus nukrito daugiau nei 40 proc. Kitos Kinijoje anksčiau ypač daug naudotos žaliavos taip pat pigo. Pavyzdžiui, vario kaina per metus sumažėjo 20 proc.

Šių tendencijų pro akis nepraleido ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris spalio pradžioje savo 2015 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino 0,2 proc. punktais, iki 3,1 proc.

Dar prieš paskelbiant šiuos skaičius TVF vadovė Christine Lagarde sakė: „Geros naujienos yra tai, kad matome atsigavimą išsivysčiusiose ekonomikose. Po truputį stiprėja euro zona, Japonija, ženklesnis atsigavimas matomas JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Ne tokios geros naujienos yra tai, kad besivystančios ekonomikos jau penktus metus iš eilės augs vis lėčiau“.

Mažėja ir prekyba

Savo prognozes mažinti teko ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kuri neseniai patikslino, kad šiemet prekyba aplink pasaulį turėtų augti 2,8 proc., o ne 3,3 proc., kaip teigė anksčiau.

Pagrindine nepasiteisinusių lūkesčių priežastimi įvardijama Kinija. Vien per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Japonijos eksportas į Kiniją smuko 11 proc., Pietų Korėjos 7,2 proc., Naujosios Zelandijos 37,2 proc.

Europos Sąjungos eksportas į Kiniją krito 12,3 proc., Rusijos beveik 21 proc.

Nepanašu, kad JAV galėtų priimti Kinijai netekusį eksportą, nors to anksčiau tikėjosi nemažai analitikų.

Nors JAV ekonomika auga, tačiau importas į šalį pirmąjį šių metų pusmetį susitraukė 2,2 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Flirtas su recesija

Apie kitąmet pasauliui gresiančią recesiją neseniai prabilo ir įtakingas „The Washington Post“ ekonomikos apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas.

Savo laikraščio skiltyje jis pažymėjo, kad jau kurį laiką trunkantį JAV ekonomikos atsigavimą iš vėžių išmušti gali silpnėjančios besivystančios rinkos, su Kinija ir Brazilija priešakyje.

„Kol kas statome už tai, kad amerikietiškas atsigavimas išgyvens, bet tai tikrai nėra užtikrintas dalykas“, – teigė jis.

Apžvalgininkas taip pat atkreipė dėmesį į kardinalų pokytį vyraujančiame mąstyme, nes po 2008 metais prasidėjusios krizės daugelis galvojo, kad būtent „Naujasis pasaulis“ (Kinija ir kiti) išgelbės „Senajį“ (JAV, Europą ir Japoniją), kai dabar prognozuojama atvirkščiai.

„Taigi pasaulio ekonomika kol kas dar neflirtuoja su nauja recesija. Na, bent jau kol kas. Tačiau tai nėra neįsivaizduojama galimybė“, – apibendrino R. J. Samuelsonas.

Siūlo sprendimą

Kitas garsus JAV ekonomistas Lawrence`as Summersas taip pat įžvelgia nemažai pavojų, kurie „dabar yra didesni nei bet kuriuo kitu metu nuo pat „Lehman Brothers“ bankroto 2008 metais“.

Jis teigia, kad sekuliarios stagnacijos problema – išsivysčiusio pasaulio neįgalumas augti patenkinamu greičiu netgi esant ypač laisvai monetarinei politikai – vis didėja, ypač dėl bėdų, su kuriomis susiduria Kinija.

„Tai sukuria užburtą ratą, kuriame lėtas augimas išsivysčiusiose šalyse kenkia besivystančioms šalims, o tai lėtina Vakarų augimą dar labiau“, – komentare „The Washington Post“ rašė L. Summersas.

Siekiant iš susiklosčiusios padėties ištrūkti ekonomistas siūlo remtis agresyvesne fiskaline politika ir nebijoti didesnių biudžeto deficitų, juolab, kad pasiskolinti ypač žemų palūkanų aplinkoje yra labai pigu.

„Jeigu aš klystu ir tokios priemonės būtų panaudotos, didžiausia rizika būtų padidėjusi infliacija, ekonomikos perkaistų ir per daug kapitalo nutekėtų į besivystančias rinkas. Tokie padariniai neatrodo tikėtini, be to, juos būtų galima išspręsti taikant standartines priemones.

Jeigu aš teisus ir tokios priemonės nebūtų panaudotos, yra didelė rizika, kad pasaulio ekonomika įkris į tokius pat spąstus, kuriuose pastaruosius 25 metus buvo Japonija, o tai reikštų augimo stagnaciją neturint įrankių jo paskatinti. Ironiška, kad sekuliarios stagnacijos sąlygomis paprastai netvariu laikomas sprendimas yra vienintelis apdairus kelias pirmyn“, – rašė ekonomistas.

30 proc. tikimybė

Riziką, kad pasaulio ekonomiką gali ištikti recesija yra įvertinę ir „Swedbank“ ekonomistai, kurių teigimu, tikimybė, kad per artimiausius dvejus metus daugelis pasaulio ekonomikų slystels paskui kai kurias į bedugnę jau besiritančias ar link jos artėjančias besivystančias ekonomikas, yra lygi 30 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prieš kurį laiką žiniasklaidai išplatintame komentare teigė, jog galbūt tai nėra pakankamai didelė grėsmė dėl kurios turėtų kankinti nemiga, tačiau ir gyventojai, ir įmonės, ir, ypač, vyriausybės turėtų atsargiau vertinti riziką ir planuoti savo finansus.

„Vis tik nors dar vienos pasaulinės krizės tikimybė yra padidėjusi, labiausiai tikėtinas scenarijus yra spartėsiantis Lietuvos ekonomikos, atlyginimų ir kainų augimas“, – vėliau pridūrė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...