captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Forbes“: kaip Lietuva Rusijai nugarą atsuko

Nors tai įvyko ne taip ir seniai, jau yra tapę visiškai svetima. Faktiškai Rusija yra tapusi Lietuvai tik nemaloniu prisiminimu, rašo verslo žurnalas „Forbes“.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Pasak leidinio, nėra nieko daugiau, išskyrus antiputiniškus grafičius ir Lietuvoje investuojančius Rusijos piliečius, gyvenančius savo privačius gyvenimus šalyje, kuri jų kaip ir nekenčia. Na, galbūt neapykanta skirta ne jiems, o Rusijos valdžiai.

Pasivaikščiojimas Vilniaus gatvėmis su 30–70 metų lietuviais ir liūdnomis istorijomis apie Sibirą – rusų kariai seneliui ir kitiems dirbti priverstiesiems lietuviams įsakė šokti į ežerą prieš grįžtant prie medžių kirtimo darbų miške. Tuo metu tikrai buvo ne vasara. Jokios abejonės, Lietuvoje meilės rusams tikrai nėra, rašo „Forbes“.

Buvusi sovietinė valstybė, didžiausia iš Baltijos šalių trijulės, tapo pirmąja paskelbusia nepriklausomybę nuo TSRS, dabar Lietuva – pirmoji skelbianti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Nors Lietuva vis dar importuoja iš Rusijos gamtines dujas, tačiau tuo pačiu metu nuolat pykstasi su Europos dujų rinkos „blogiuku“ – Rusijos gamtinių dujų milžine „Gazprom“.

Pasak leidinio, tiesa, Lenkijai mintis dėl suskystintų dujų terminalo buvo kilusi dar 2006 m., tačiau iki šiol ši šalis šio projekto neįgyvendino. Lietuvai nepavyko šio tikslo pasiekti itin greitai. Šios šalies suskystintų dujų terminalas „Independence“ įkurdintas Klaipėdos uoste. Tai iš tiesų didelis laivas, į kurį dujos atgabenamos iš viso pasaulio, išskyrus Rusiją.

„Prieš kelerius metus mes mokėjome didžiausią kainą už gamtines dujas visoje Europoje“, – leidinį patikino Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.

Savaime suprantama, pinigai buvo mokami Rusijos valdžiai per valstybės valdomą milžinę „Gazprom“. Pirmąjį 2014 m. ketvirtyje gamtinių dujų kaina siekė 32,9 eurų už megavatvalandę (MWh). Po metų Lietuvos vyriausybei rimtai prakalbus apie suskystintų dujų terminalą, kaina sumažėjo 20 proc. 2015 m. kovo mėn. kaina jau buvo sumažėjusi iki 25 eurų.

„Viena iš priežasčių – tai suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje“, – įsitikinęs R. Masiulis.

Į šalia Klaipėdos krantų esantį laivą „Independence“ dujos gabenamos iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), o ateityje ketinama čia dujų gabenti ir iš Jungtinių Valstijų.

Siutina V. Putiną

„Forbes“ nurodo, kad Rusija šioje srityje išstumta iš žaidimo, o rusų bendrovėms vietos nebeliko visoje Lietuvoje. Tai pastebi net ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rugsėjo 29 d. Maskvoje žurnalistas Charlie Rose`as pasikalbėjo su V. Putinu apie pastarojo Vakarų „gąsdintojo“ vaidmenį. Nors konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje tapo pagrindiniais šio interviu akcentais, vis dėlto V. Putinas neaplenkė Baltijos šalių ir energetinio saugumo temų.

„Natūralu, kad Baltijos valstybės buvo bendro Sovietų Sąjungos energetikos tinklo dalimi, tačiau ką jie daro dabar? Panašu, kad visi kalba apie Rusijos ir Europos Sąjungos suartėjimą, tačiau kas gi vyksta iš tikrųjų? Planuojama atskirti Baltijos šalis nuo bendros Rusijos energetikos sistemos ir integruoti juos į Europos sistemą“, – interviu sakė V. Putinas.

DELFI jau rašė, kad V. Putinas siunta dėl Lietuvoje šių metų pabaigoje pradėsiančių veikti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija.

„Praktiškai tai reiškia, kad tarp kelių Rusijos Federacijos regionų atsiras zonų, kur neturėsime energijos perdavimo linijų, nes anksčiau Baltijos valstybėse vykdėme kilpinį perdavimą. Tai reiškia, kad turime reformuoti mūsų sistemą, o tam teks išleisti milijardus JAV dolerių“, – patikino jis.

Anot leidinio, Lietuvos vyriausybei tai nerūpi, o dalis pareigūnų mano, kad tolima JAV gamtinių dujų rinka padės sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Pirkti iš JAV ruošėsi jau seniai

„Pasirašėme savitarpio supratimo memorandumą su Luiziana dėl SGD įsigijimo 2010 m.“, – patikino buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

„Buvome viena iš pirmųjų šalių, vykdžiusių lobistinę veiklą JAV Kongrese, kad būtų pritarta dėl SGD eksporto. Mūsų ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ baigiasi kitais metais. JAV turėtų panaudoti savo galias. Šį kartą Rusija nebegali panaudoti savo energetinio sverto“, – samprotavo Ž. Pavilionis.

2015 m. vasario 26 d. Lietuvos gamtinių dujų tiekėja „LitGas“ taip pat pasirašė savitarpio supratimo memorandumą su Hiustone įsikūrusiu „Delfin“ SGD terminalu. Tie patys specialistai stato terminalą Luizianoje. Tą patį mėnesį „LitGas“ pasirašė prekybinę sutartį su „Cheniere Energy“ – pirmąja amerikiečių bendrove, gavusia leidimą ateinančiais metais imtis gamtinių dujų eksporto.

JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy įsitikinusi, kad per pastarųjų 2,5 metų periodą dėl Rytų, t. y. Rusijos, keliamų iššūkių Vašingtono ir Lietuvos santykiai tapo glaudesni. Energetinis saugumas atitolina Rusiją nuo kadaise savotiškomis jos kolonijomis buvusių teritorijų, kurios dabar suartėjusios su Vakarais. Rusų bendrovėms teks siekti Baltijos šalių rinkų lygiai taip pat, kaip tai tenka daryti jų konkurentams Europoje. Lietuva šiuo metu atsidūrusi Skandinavijos įtakos zonoje, taigi, jei Rusijos verslininkai taip pat nori užimti vietą šiose rinkose, rezultatų teks siekti be naftos ir dujų sverto.

Nors Rusijos energetikos bendrovės vis dar išlieka pagrindinėmis Lietuvos naftos ir dujų tiekėjomis, energijos išteklių apimtys akivaizdžiai mažėja. Praėjusiais metais „Gazprom“ buvo vienintelė Lietuvos partnerė šioje srityje, o šiais metais jau 20 proc., o gal ir daugiau gamtinių dujų kiekio bus atgabenta iš Norvegijos. Remiantis Lietuvos energetikos ministerijos pateikiamais duomenimis, Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti 100 proc. Lietuvos, o taip pat ir 90 proc. kaimyninių Latvijos ir Estijos gamtinių dujų poreikio.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...