captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje baigta tiesti pirmoji „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpa

„Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbai atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno sėkmingai užbaigti. Apie tai penktadienį iškilminguose renginiuose Kaune bei Vilniuje oficialiai paskelbė atsakingi Europos Sąjungos ir Lietuvos aukšti pareigūnai, rašoma pranešime spaudai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Rail Baltica“ statybos darbai 2013 m. kovą pirmiausiai startavo Lietuvos teritorijoje, kai pasienyje su Lenkija buvo pradėti kloti bėgiai per Marijampolę į Kauną. Visi geležinkelio tiesimo darbai buvo užbaigti šių metų spalį.

Bendra geležinkelio „Rail Baltica“ statybų kaina sudaro 364,5 mln. eurų – 8,6 mln. eurų mažiau, nei buvo suplanuota projekto pradžioje. Tarptautinę geležinkelio atkarpą Lietuvoje statė penki generaliniai rangovai, jiems talkino 28 subrangovai. Iš viso projekto metu buvo įdarbinta per 1000 darbuotojų bei specialistų.

Tarptautinėje „Rail Baltica“ 120 kilometrų ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė (1435 mm pločio), o šalia jos atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija (1520 mm). Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių 1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaitant kelynus stotyse.

Visoje „Rail Baltica“ atkarpoje rangovai taip pat atnaujino geležinkelio inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstravo stotis, kelynus, peronus, atliko kitus rangos darbus. 

„Rail Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta: 19 tiltų ir 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

„Rail Baltica“ geležinkelio tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės buvo finansuotas ES TEN-T programos ir Lietuvos valstybės bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis. Rangos darbai likusiuose ruožuose nuo Marijampolės iki Kauno finansuoti Sanglaudos fondo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis.

Jungtis tarp Baltijos valstybių ir Europos

Projekto „Rail Baltica“ svarbiausias tikslas – sujungti vieninga standartine geležinkelio linija Suomiją ir Estiją (traukiniai perkeliami keltais), Latviją, Lietuvą bei Lenkiją su kitomis ES valstybėmis.

Bendrasis „Rail Baltica“ trasos ilgis nuo Talino iki Varšuvos sudaro apie 1065 km.

Įgyvendinus projektą, „Rail Baltica“ įsilies į tarptautinį geležinkelių transporto tinklo koridorių „North Sea-Baltic“, kuris drieksis 3200 km, sujungdamas į vieningą infrastruktūrą Šiaurės ir Vakarų Europos valstybes.

Suartinti Europą

Beveik visose ES šalyse (išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją, Airiją, Suomiją, Portugaliją ir Ispaniją) geležinkelio tinklą sudaro standartinė geležinkelio vėžė, kurios plotis 1435 mm.

Baltijos šalyse geležinkelio tinklą sudaro platesnė – 1520 mm pločio – rusiško standarto vėžė, kuri neleidžia Estijai, Latvijai ir Lietuvai susisiekti geležinkeliais su Europa.

Patogus susisiekimas ir ekonomikos augimas Europoje

„Rail Baltica“ – tai strateginis ir ilgalaikis tarptautinis projektas, apimantis geležinkelių infrastruktūros ir logistinės grandinės sukūrimą, orientuotą į kokybiškas keleivių susisiekimo bei krovinių vežimo paslaugas tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.

Įgyvendinant bendrą ES aplinkosauginę strategiją iki 2050 m. perskirstyti krovinių gabenimą taip, kad geležinkeliams ir jūros transportui tektų ne mažiau kaip 50 proc. visų krovinių, tikėtina, jog „Rail Baltica“ geležinkeliu krovinių srautas ateityje smarkiai padidės.

Krovinių vežimas geležinkelio transportu yra perspektyvus dėl besiplečiančios konteinerių rinkos ir griežtinamų apribojimų jūros transporto degalų sieringumui. 

Europos Komisijos tyrimo duomenimis, visų investicijų į transporto infrastruktūros projektus teigiamas poveikis ekonomikai ir darbo rinkai tęsis iki 2030 m. Planuojama, kad minėtos investicijos padės sukurti 10 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje, o BVP augimas vien šioje srityje sudarys 1,8 proc.

Ekologiškas geležinkelių transportas

Pagerintas susisiekimas geležinkeliu „Rail Baltica“ turės ir aplinkosauginių pranašumų. Traukiniai, palyginti su kitu transportu, aplinkai daro mažesnę žalą, nes išmeta mažiau anglies dvideginio CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios skatina globalinį atšilimą.

„Rail Baltica“ taip pat sumažins transporto spūstis kelių tinkle, o tai gerokai sumažins teršalų išmetimą į atmosferą. ES įsipareigojo iki 2030 m. 40 proc. (palyginti su 1990 m.) sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.

Žmonių ir gyvūnų apsauga

Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ buvo atsižvelgta į vieną svarbiausių tikslų – padidinti eismo dalyvių saugumą. Įgyvendinant projektą įrengti viadukai, požeminės pėsčiųjų perėjos, įrengtos skirtingų lygių sankryžos, įdiegtos modernios signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos.

Siekiant sumažinti judančių traukinių keliamą triukšmą gyventojams, miestuose bei gyvenvietėse buvo pastatytos specialios garsą sugeriančios sienutės. Dvikelio geležinkelio linijos aptvertos tinklinėmis tvoromis – ši priemonė padės apsaugoti migruojančius laukinius žvėris.

„Rail Baltica“ geležinkelis Lietuvai reikalingas

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą Lietuvos teritorijoje 2014 metais buvo atlikta šalies gyventojų apklausa, siekiant įvertinti visuomenės nuomonę apie europinį geležinkelį.

Apklausa atskleidė, kad lietuviai neabejoja „Rail Baltica“ nauda, nes pagerės susisiekimas su Europa, padidės krovinių ir turistų skaičius, bus sukurta naujų darbo vietų.

Tyrimo duomenimis, ar Lietuvai reikalingas „Rail Baltica“ projektas, šalies piliečiai atsakė gana vieningai – 73 proc. apklaustųjų vertina šį projektą teigiamai. Neigiamų atsakymų sulaukta vos iš 4 proc. respondentų.

Kalbant apie „Rail Baltica“ naudą Lietuvai, piliečiai didžiausius lūkesčius sieja su pagerėsiančiu susisiekimu su Europa (57 proc.) ir naujų darbo vietų sukūrimu (39 proc.). Gyventojų vertinimu, nutiesus „Rail Baltica“, užsienio verslas daugiau tranzitinių krovinių kreips geležinkelio linijomis atsisakydamas autotransporto priemonių. Tikimasi, kad tokiu atveju mažės transporto apkrovos keliuose ir bus gerokai sumažinta aplinkos tarša.

Net 85 proc. piliečių įsitikinę, kad „Rail Baltica“ pagyvins ekonomikos plėtrą regionuose, per kuriuos bus nutiesta europinė vėžė, o 77 proc. apklaustųjų neabejoja, kad patogus susisiekimas „Rail Baltica“ geležinkeliu paskatins didesnį turistų susidomėjimą Lietuva.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, respondentų skaičius – 1002. Apklausa vyko 2014 m. gegužės mėn. 9–18 dienomis.

Nuo Varšuvos iki Helsinkio

„Rail Baltica“ – sudėtingas ir ilgalaikis infrastruktūros projektas, kurio įgyvendinimas apima net penkias šalis: Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Šiuo metu europinio geležinkelio atkarpa nuo Varšuvos iki Lenkijos ir Lietuvos sienos taip pat jau pradėta modernizuoti.

Tolesnėje perspektyvoje „Rail Baltica“ geležinkelis Lietuvos teritorijoje bus tiesiamas nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.

Savo ruožtu Latvija „Rail Baltica“ geležinkelį savo teritorijoje ties per Rygą iki sienos su Estija, o estai – per Taliną iki jūros keltų linijos su Suomija. Planuojama, kad traukiniai iš Helsinkio bus perkeliami keltais, o ateityje keliamas dar ambicingesnis tikslas – sujungti abi šalis geležinkelio tuneliu po jūra.

Baltijos šalys susivienijo

2014 m. rudenį buvo įkurta trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“, kuri koordinuoja projekto įgyvendinimą atkarpose Kaunas–Ryga–Talinas.

2015 m. pradžioje įmonė „RB Rail“, Lietuva, Latvija ir Estija Europos Komisijai pateikė bendrą paraišką projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo finansavimui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę Connecting Europe Facility (CEF) gauti.

2015 m. liepą Europos Komisijos Europos infrastruktūros tinklų priemonės komitetas nutarė skirti 548 mln. eurų finansavimą iš ES fondų transeuropinės vėžės projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...