captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politikų nesutarimai dėl SGDT aštrėja

„Už saugumą reikia brangiai mokėti, kaip ir už gerą gyvybės draudimą“, – dabar kalba net tie politikai, kurie priešinosi, kad Lietuva įsigytų didelį ir brangų suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT). Dabar, kai Rusijos monopolininkas „Gazprom“ Lietuvai tiekia perpus pigesnes dujas, nei terminalas gauna iš norvegų kompanijos „Statoil“, prasidėjo diskusijos apie tai, ką daryti su tokiomis brangiomis dujomis.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

„Savaitės pradžioje buvau Klaipėdoje ir domėjausi, kokia situacija SGDT. Buvau patikintas, jog terminalas pilnai užpildytas dujomis, ir jo veikla vyksta be trukdžių. Dujos tiekiamos į perdavimo tinklo sistemą“, – teigė LRT.lt energetikos viceministras Rokas Baliukovas.

Vertindamas politikų diskusijas, esą reikėtų terminalo veiklą sustabdyti, viceministras pastebėjo, kad diskusijų šia tema įvairių kyla, tačiau derėtų pabrėžti, jog SGDT – mūsų šalies energetinės nepriklausomybės garantas.

Nereikėtų pirkti brangių dujų

„Užkonservavę terminalą, pirmiausia išvengtume brangių norvegiškų dujų pirkimo, kurias privalome suvartoti“, – svarstė buvęs Seimo Energetikos komisijos vadovas, Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. 

Jis įsitikinęs, kad, pragmatiškai tvarkantis šalies ūkyje, reikėtų ieškoti politinio sutarimo tam tikram laikui terminalą užkonservuoti: „Atrodo, tam neprieštarautų net konservatoriai. Svarbiausia, kad turime laivą, kurį galėtume bet kada vėl užpildyti dujomis.“

K. Daukšys neatmetė galimybės inicijuoti platesnę diskusiją – ar vertėtų užkonservuoti SGDT.

„Gazprom“ padidintų dujų kainą

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nebuvęs SGDT įrengimo šalininkas, tačiau dabar, jam jau veikiant, nelinkęs dairytis atgal ir nelinkęs pritarti jo stabdymui: „Reikėjo apskaičiuoti ir pasverti visas aplinkybes prieš terminalo įrengimą, o dabar jau po muštynių kumščiai mosuoti nebėra jokios prasmės.“

A. Sysas įsitikinęs, kad, kai tik Lietuva sustabdytų terminalo veiklą, Rusija, neabejotinai, pakeltų į Lietuvą tiekiamų dujų kainą, ir tuomet tektų terminalo veiklą skubiai atnaujinti. Ir kažin ar be nuostolių.

Panašiai kalbėjo ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis: „Terminalas nėra televizorius ar skalbimo mašina, kad panorėję jo veikimą sustabdytume, o po to vėl, mygtuką paspaudę, atnaujintume.“

Liberalų lyderis svarstė, kad gal geriau vyriausybei išnaudoti visas galimybes ieškant, kam parduoti dalį per terminalą gaunamų dujų.

„Net neabejoju, kad, kai tik užkonservuotume terminalo veiklą, „Gazprom“ reaguotų žaibiškai – dujų kaina Lietuvai būtų tuoj pat padidinta. Ko gero, ta užkonservavimo idėja yra sunkiai realizuojama“, – kalbėjo E. Masiulis.

Geriau terminalo laivą išplukdyti iš Klaipėdos?

Pagal galiojančias sutartis, SGDT išlaikymas Lietuvai kasdien kainuoja apie 290 tūkst. eurų. Jei jis būtų užkonservuotas, už išlaikymą vis tiek tektų mokėti.

Todėl Seimo Ekonomikos komiteto vadovas, partijos „Tvarkas ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis pasiūlė kitą idėją: „Geriau tą terminalo laivą išplukdyti į Šiaurės jūrą, tegul jis ten plūduriuoja, o dujas iš jo galėtume pardavinėti kokiems nors užsienio klientams. Manau, toks sprendimas būtų optimaliausias.

Dabar situacija beviltiška, nes sutartis su norvegais dėl dujų tiekimo per terminalą – ydinga ir Lietuvai visiškai nuostolinga. Manyčiau, kad dėl to, gindama viešąjį interesą, turėtų įsikišti ir prokuratūra. Man atrodo, sutartis dėl dujų tiekimo su norvegais pasirašyta penkeriems metams be teisės ją peržiūrėti ir nutraukti, o juk naftos kaina yra nukritusi. Lenkai statosi savo terminalą, o latviai iš mūsų dujų pirkti neplanuoja, nes rusiškas dujas perka už gerą kainą. Neatmestina galimybė, kad dar gaus ir papildomų nuolaidų, kad tik nepirktų dujų iš mūsų SGDT.“

Be to, R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šilumos gaminimui vis labiau vartojamas biokuras, ir gal tiems miestams, kur dujų beveik nenaudojama, ateityje apsimokės pasistatyti dujų talpas, pripildyti jas pigiomis dujomis ir iš terminalo iš viso jų nepirkti.

„O jeigu tokiai stambiai įmonei, kaip „Achema“, teks vadinamąjį infrastruktūros mokestį mokėti nežmoniškai didelį, tai ar neatsitiks taip, kad vieną dieną įmonė savo veiklą perkels kad ir į Baltarusiją? Tuomet Lietuva prarastų mažiausiai kelis tūkstančius darbuotojų, jau nekalbant apie nuostolius, surenkant įvairius mokesčius“, – svarstė R. Žemaitaitis.

Gal praverstų Elektrėnų elektrinės patirtis?

Buvęs įmonės „Lietuvos energija“ vadovas, energetikos ekspertas Rymantas Juozaitis įsitikinęs, kad SGDT yra neabejotinai svarbi Lietuvos energetinio saugumo dalis.     

Jis nesiėmė vertinti, ar apsimokėtų SGDT veiklą iš dalies sustabdyti arba jį kuriam laikui užkonservuoti, tik pasiūlė pasinaudoti jau turima energetikos resursų taupymo patirtimi: „Gal praverstų Elektrėnų elektrinės darbo tvarka – kai negali pagaminti elektros konkurencinga kaina, ji sustabdoma.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...