captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Skyrienė: bijau, kad socialinis modelis Seime bus sutaršytas

Seimas po pateikimo pritarė liberalesniam Darbo kodeksui, tik neaišku, kas iš jo liks po svarstymų Seime. Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo videpirmininku Algirdu Sysu, Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene ir Investuotojų forumo direktore Rūta Skyriene. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pone Sysai, Seimas po pateikimo projektui pritarė, tačiau pateiktas yra tas senasis, mokslininkų beveik prieš metus parengtas projektas. Dabar suprantu, kad įstatymo leidėjai bandys „įdėti“ tai, kas sutarta Trišalėje taryboje ir apsispręsti dėl to, kas nesutarta Trišalėje taryboje. Čia ir prasidės didžiausios diskusijos, ar ne?

Norėčiau patikslinti, kad Seimui yra pateiktas mokslininkų paruoštas, tačiau šiek tiek vyriausybėje jau pakoreguotas projektas. Dėl to atsirado tam tikri neatitikimai straipsniuose ir visur kitur, bet yra Trišalės tarybos papildymai. Neradome tokio sprendimo, kad vyriausybė pateiktų antrą variantą, tad buvo pateiktas pirmasis. Tačiau jau kitą savaitę komitete numatyti klausymai. Kviesime visas suinteresuotas grupes, išklausysime jų nuomonę ir tada prasidės normalus svarstymas. Kolegos galės registruoti savo pataisas. Girdėjau, kad kolega Rimantas Jonas Dagys jau yra paruošęs 100 pataisų pagal estišką kodeksą. Manau, tų pataisų bus ir daugiau. Tuomet prasidės rimtas darbas dėl kiekvieno straipsnio. Kiekvieną straipsnį turėsime apsvarstyti komitete, Seimo posėdžių salėje.

Ponia Pabedinskiene, iš tiesų daugybė esminių kodekso momentų, tokių kaip atleidimo terminai, išeitinių kompensacijų dydžiai yra būtent tie klausimai, kuriems kategoriškai priešinasi profesinės sąjungos. Kaip jūs įsivaizduojate, koks čia gali būti kompromisas? Tai bus tiesiog politinis sprendimas?

Iš dalies yra apsispręsta, nes Trišalės ir darbo santykių komisijos iš viso vyko 27 posėdžiai. Buvo suderinta maždaug virš 80 proc. viso Darbo kodekso. Diskusijos, kilusios dėl išeitinių išmokų ir panašių klausimų, praktiškai taip pat yra išspręstos. Žinoma, yra keletas klausimų, kurie yra likę atviri. Todėl, kad darbdaviai turi vieną nuomonę, profesinės sąjungos – kitą. Manau, per klausymus, diskusijas vis dėlto bus rastas kompromisas.

(A. Sysas) Manau, kad kompromiso nebus. Bus paprasčiausiai balsavimu priimtas politinis sprendimas.

Ponia Skyriene, jūs galite išvardinti esminius punktus, kurie, jūsų nuomone, turėtų likti naujajame kodekse, kad jis būtų liberalesnis ir Lietuva, pagal atleidimo iš darbo savikainą, iš šimtas dvidešimt kažkelintos vietos Pasaulyje pakiltų bent perpus aukščiau.

Ši vieta mums priklauso būtent pagal atleidimą iš darbo. Kitose srityse atrodome kiek geriau. Lyginant su Estija, jie – dvylikti, mes – žemiau šimto dvidešimtos vietos. Tikrai prisibijau, kad pradėjus „taršyti“ kiekvieną atskirą straipsnį, gali sugriūti bendra projekto koncepcija. Vis dėlto tikiu, kad kažkas bus priimta. Tie punktai, apie kuriuos klausėte – darbo laiko reguliavimas, išeitinės išmokos. 83 proc. investuotojų sako, kad pagrindinis Lietuvoje keistinas dalykas – darbo santykių reguliavimas. Jiems tai yra labai svarbu, nes jie, kaip ir valstybinis sektorius, moka visas išeitines. Taip pat labai svarbu – darbo sutarčių įvairovė. Kad ir to terminuoto darbo. Pažiūrėkime, Europos valstybės, tokios kaip Prancūzija, jau svarsto kaip palengvinti tų terminuotų sutarčių sudarymą. Tos pačios projektinės sutartys. Juk labai dažnai būna, kad darbuotojo reikia vienam projektui. Priimi darbuotoją, kuris žino, kad dirbs tik vienam projektui. Jis dirba dėl rezultato, po to – išeina ir ieško kito darbo.

Jūsų nuomone, jeigu tokie dalykai nebūtų patvirtinti, tai jokios naudos iš naujo Darbo kodekso ir nebūtų?

Mes taip pat klausėme investuotojų, ar priimtų daugiau darbuotojų, jeigu atsirastų laisvesnis darbo reguliavimas. Iš 84 apklaustų įmonių 84 proc. atsakė, kad taip. Taip pat paklausėme, kiek darbuotojų priimtų. Jie atsakė, kad apie 2400. Aš taip paskaičiavau, kad gali atsirasti iki 100 tūkst. naujų darbo vietų.

Pone Sysai, pavyzdžiui, darbo apskaita, kai vienam darbui – 48 val. per savaitę, o dirbant dviejuose – 60 val. Ar socialdemokratų frakcija pritartų tokiam dalykui?

Tai yra dar diskusinis klausimas, dar nėra sprendimų. Tikrai nemanau, kad reikia reguliuoti vienos dienos darbo laiko, dėl 60 val. – klausimas. Bet sakau, dar bus diskusijos ir priimtas bendras sprendimas.

Ministre, ar Trišalėje taryboje yra pritarta dėl darbo laiko apskaitos?

Taip, šiam punktui pritarta.

O dėl išeitinių kompensacijų ir atleidimo terminų?

Dėl išeitinių praktiškai irgi sutarta, nes planuojama įsteigti fondą. Koncepcija jau parengta , principinis sutarimas tarp darbdavių ir profsąjungų yra.

Tai bet kuriuo atveju jis neveiks, kol nebus fondo. Čia viskas tarpusavyje susiję, ar ne taip?

(A. Sysas) Šiek tiek sudėtingesnė situacija. Diskusijose, kiek aš supratau, buvo kalbama, kad per socialinio draudimo įmokos mažinimą į Sodrą dalį tų lėšų leisti darbdaviam permokėti į naujai kuriamą fondą. Iš jo būtų mokamos išeitinės pašalpos. Kol kas, jeigu įstatyme nėra numatyta kaip tos lėšos bus pervedamos, vadinasi, nėra šaltinio. Jeigu nėra šaltinio, tai kyla klausimas, kaip tai realizuosime. Šiame pakete įmokų mažinimas 1 proc. nėra numatytas, nes jis bus daromas per Valstybinio socialinio draudimo sandaros įstatymą, kurį mes svarstysime tik priimant biudžetą. Ar vyriausybė ryšis ir ateis su tuo paketu į Seimą, ar ne.

(A. Pabedinskienė) Į viską reikia žiūrėti kompleksiškai – vienas įstatymas atskirai negali būti nagrinėjamas. Mes dažnai klystame, kai orientuojamės atskirai tik į Darbo kodeksą, arba tik į Socialinio draudimo įstatymą. Reikia viską vertinti bendrai. Todėl tas socialinis modelis ir rengtas, nes viskas yra susiję. Jeigu vienoje vietoje kažkas yra pabloginama, tai kitoje srityje atsiranda „pagalvė“.

Jūsų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sakė, kad jūsų partija pritartų tik tam, kas sutarta Trišalėje taryboje. Ar tai yra galutinė partijos pozicija?

Ne, partija iš esmės pritaria socialiniam modeliui. Tačiau mums labai svarbu, kad tiek iš darbdavių, tiek iš profesinių sąjungų pusės būtų bendras sutarimas dėl konkrečių nuostatų.

Ponia Skyriene, kaip jūs apkritai vertinate patį principą, kad Trišalės tarybos susitarimai gali būti aukščiau už politikų programas ar net geriausių mokslininkų ir ministerijos pareigūnų darbą?

Manau, nereikėtų suabsoliutinti to, ką nutaria Trišalė taryba. Tai yra tik konsultacinis įrankis. Man nepatinka tai, kad naujajame socialiniame modelyje yra numatyta tokia pati Trišalė taryba: be jokių atstovavimo kriterijų, be jokios rotacijos principų. Ši taryba nesikeičia jau 20 metų.

Ir kai profesinės sąjungos kalba tarsi visų darbuotojų vardu – tai irgi keista padėtis? Pone Sysai, sutinkate su tuo, kad organizacijos, kurios atstovauja geriausiu atveju kas dešimtai darbo sutarčiai Lietuvoje, jaučiasi, kad kalbėtų visų dirbančiųjų vardu?

Man gal irgi nepatinka vienas ar kitas Konstitucijos straipsnis. Bet 50 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kas atstovauja darbuotojams. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad profesinės sąjungos atstovauja visiems darbuotojams. Dabartiniame Darbo kodekse yra bandoma išskirti, kad kolektyvinės sutartys veikia tik darbuotojams, profesinėms sąjungoms jos neveikia.

Ponia ministre, iš diskusijų jūsų frakcijoje jaučiate, kad frakcijos nariai Seime linkę palaikyti būtent tai, ką jūs pristatėte Seime?

Be abejonės. Tai, ką pristačiau, ir papildomas pataisas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...