captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putino grasinimų akivaizdoje – Baltijos šalių vienybė

Energetikos sektoriuje Baltijos šalys išlieka gerais ir vieningais partneriais, tai rodo ir derybos dėl elektros tinklų sinchronizacijos, apie tai kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.

 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Skaitydamas pranešimą „Lietuvos energetikos vizija: daugiau galimybių, daugiau saugumo“ ministras dėstė, kad Baltijos šalių vienybė padeda pasiekti daug ir pasidžiaugė, kad dėl elektros tinklų sinchronizacijos kalbėtis su Europos Komisijos atstovais Briuselyje vyko visų trijų Baltijos šalių ministrai.

„Briuselis labai aiškiai mato vieningą Baltijos šalių poziciją“, – per Energetikos konferenciją kalbėjo R. Masiulis.

DELFI primena, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų, kiek Lietuvai kainuos atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklų, Europos Komisija paskelbė vertinimus, rodančius atsiskyrimo kainą.

Lietuva šiuo metu turi 12 tarpsisteminių elektros jungčių, iš kurių daugiau kaip pusė – su Rusija ir Baltarusija. Siekdamos savo tinklus sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys ateityje pasitrauks iš BRELL.

„Kalbant apie desinchronizaciją: dabar yra per anksti sakyti, kokios bus sąnaudos. Tai, kas yra žinoma iš 2013–2015 m. atliktų studijų, galimai desinchronizacija kainuotų 800 mln. eurų visam regionui, įskaičiuojant visus reikalingus infrastruktūros pakeitimus. Taigi, projektas gali būti labai brangus. Aišku tai, kad tai yra techniškai įgyvendinama, bet nėra taip paprasta“, – kalbėjo Europos Komisijos pareigūnai.

Tačiau EK pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kaip vyks derybos dėl desinchronizacijos projekto su Rusija priklausys nuo Baltijos šalių pasirinkimo: ar jos tai darys savarankiškai, ar per EK.

Jungtys – dėl saugumo

Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija dirba vienu dažniu su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis.

„Apie tai, kas vyksta Rusijos ir Baltarusijos elektros rinkose mes žinome nedaug, bet dažnėja neplanuotų sustojimų ir remontų“, – dėstė R. Masiulis.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad Europos Sąjungos šalys yra skatinamos statyti tarpusavio jungtis, tad tai užtikrintų ne tik geresnį elektros tinklo saugumą ir patikimumą, bet ir integraciją su ES šalimis narėmis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį priminė, kad elektros tinklų sujungimas su Skandinavijos šalimis ir Lenkiją turės ir ekonominės naudos.

Ministras priminė, kad Lietuvoje kitais metais laukiama gerų naujienų: prognozuojama, kad elektra atpigtų iki 7 proc. po to, kai pradės veikti elektros jungtys su Švedija „NordBalt“ ir jungtis su Lenkija „LitPol Link“.

R. Masiulis taip pat dėstė, kad pirmiausia Baltijos šalys su EK turi rasti sprendimą, kuriuo keliu norima eiti vykdant desinchronizacijos projektą, o tik po to pradėti darybas su Rusija ir Baltarusija.

„Dabar yra visokių pasiūlymų, pavyzdžiui, ir Kaliningradą prijungti prie sinchronizacijos su Europos elektros tinklais, bet pirmiausiai mes turime rasti geriausią sprendimą ir tik tada pradėti derybas“, – kalbėjo R. Masiulis.

Integracija į kontinentinės Europos elektros tinklus Lietuvos energetinio saugumo procentą padidintų iki maždaug 60–65 proc., kai šiuo metu skaičiuojama, kad šis rodiklis pasiektas apie 50 proc., kalbėjo R. Masiulis.

Pasak energetikos ministro, sinchronizacija su Europos elektros tinklais išlieka bene paskutiniu esminiu žingsniu didinant šalies energetinį saugumą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...