captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Litgrid“ vadovas: turime galimybių geriau išnaudoti elektros sistemą

Nuo sausio dvi startuojančios elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Lietuvai atveria naujų galimybių geriau išnaudoti elektros sistemos infrastruktūrą naujiems dideliems vartotojams pritraukti, 7-ojoje Lietuvos energetikos konferencijoje pabrėžė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.
 
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Jo teigimu, įgyvendinus šiuos regioninį saugumą ir elektros tiekimo patikimumą užtikrinančius projektus būtina pasinaudoti sukaupta patirtimi ir regione užsitarnauti energetikos kompetencijų centro vardą.

„Galimybės geriau išnaudoti elektros sistemos infrastruktūrą visų gerovei kurti ir ekonominiam augimui skatinti yra mūsų rankose. Turime gerai išvystytą ir patikimą aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą, kuris nuo kitų metų užtikrins elektros srautus iš penkių kaimyninių elektros sistemų, po 2,2 proc. kasmet augsiantį elektros vartojimą ir skaidriai veikiančią elektros rinką. Visa tai atitinka didžiųjų elektros vartotojų – pramonės ir paslaugų sektorių, sunaudojančių apie 70 proc. visos elektros Lietuvoje, poreikius. Jų noras yra vienas – kad elektros kaina būtų konkurencinga, o tiekimas – patikimas“, – sakė D. Virbickas.

Anot jo, elektros sistemos svarbą iliustruoja šį rugpjūtį ištikusi elektros sistemos krizė Lenkijoje, kai dėl karščių didiesiems pramonės vartotojams buvo apribotas elektros naudojimas siekiant užtikrinti tiekimo saugumą visiems vartotojams ir elektros sistemos saugumą. Analitikų skaičiavimais, per dvi dienas ribojimų Lenkijos pramonės galėjo patirti apie 40 mln. eurų nuostolių. „LitPol Link“ jungtis šiuos nuostolius būtų padėjusi sumažinti.

Pristatydamas kasmet „Litgrid“ atnaujinamą Lietuvos energetikos sistemos ir tinklų plėtros planą, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus vadovas pabrėžė, kad elektros perdavimo tinklo raida planuojama pasitelkus mažiausių sąnaudų principą, o strateginės kryptys išlieka tos pačios – visavertė integracija į žemyninės Europos tinklus, bendra Europos elektros rinkos plėtra ir patikimas sistemos darbas.

„Investicijos į elektros perdavimo tinklą sudaro mažiau nei 6 proc. Lietuvos elektros vartotojų mokamos kainos, tačiau įgyvendinami projektai turi įtakos visam elektros tarifo mažėjimui“, – pabrėžė D. Virbickas.

Lietuva Europoje išlieka viena iš nedaugelio valstybių, kurioje iki 2024 metų prognozuojamas elektros vartojimo augimas. Pagal prognozes, per dešimtmetį elektros vartojimas gali išaugti nuo dabartinių 10 teravatvalandžių iki 13,79 teravatvalandžių.

Priešingos tendencijos vyrauja Europoje, kurioje pernai elektros vartojimas krito 2,4 proc. Kaip ir gamybą, vartojimą labiausiai veikia visame žemyne sulėtėjęs ekonominis augimas, palyginti šiltos žiemos ir siekis energetikos išteklius naudoti efektyviau. Vartotojai ir toliau daugiausia naudoja elektrą, pagamintą iškastinio kuro, branduolinėse ir hidroelektrinėse. 2014 m. vėjo ir saulės instaliuota galia išaugo po 12 proc., ir energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, sudarė beveik trečdalį visos suvartotos elektros.

Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje gamyba mažės, tačiau numatoma, kad išaugus vėjo, vandens ir kitai gamybai iš atsinaujinančių išteklių 2024 m. vietos elektrinės gamins apie pusę visos suvartotos elektros. Planuojama, kad per dešimt metų investicijos į Lietuvos elektros perdavimo tinklą sieks 870 mln. eurų, iš jų du trečdaliai bus skiriami strateginiams projektams ir ketvirtadalis – perdavimo tinklo atnaujinimui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...