captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Goldman Sachs“: artėja trečioji finansų krizės banga

Ar prisimenate 2008 m. finansų krizę? Taigi, ji grįžo. Finansinė katastrofa, kuri prasidėjo prieš septynerius metus JAV nekilnojamojo turto ir investicinės bankininkystės žlugimu, įžengė į trečią fazę, tvirtina „Goldman Sachs“ analitikai, rašo naujienų svetainė businessinsider.com.
 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Investicinio banko ekspertai tikina, kad trečiąją finansų krizės fazę geriausiai apibūdina rekordiškai žemos žaliavų kainos, smukęs Kinijos bei kitų besivystančių šalių ūkių augimas bei žema pasaulinė infliacija.

Manoma, kad šios fazės bruožų šaknys glūdi pirmose dviejose krizės bangose – bankų žlugimo ir Europos skolų krizės fazėse, bei yra dalis vadinamojo skolų ciklo, kuris tęsiasi pastaruosius kelis dešimtmečius.

Centriniai bankai visame pasaulyje skubėjo mažinti bazines palūkanų normas, taip atsakydami į pirmąsias dvi krizių bangas, kurias sukėlė didžiulės skolos. Tai skatino investuotojus skolinti pinigus besivystančioms rinkoms, pavyzdžiui, Kinijai, tikintis solidžios grąžos.

Dabar, vis garsiau kalbant apie artėjantį palūkanų normų kėlimą, skolintojai skuba išeiti iš besivystančių šalių rinkų, o investuotojai išparduoda turimas žaliavas, nuo kurių smarkiai priklauso besivystančių ekonomikų ateitis.

Kuomet 2008 m. žlugo JAV nekilnojamojo turto rinka, žemos palūkanų normos paskatino kredito rinkos atsigavimą bei sustiprino finansinius svertus, ypač tokiose šalyse kaip Kinija. Atsižvelgiant į tai bei nepamirštant, kad Kinija dabar stengiasi išsikapanoti iš vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, o pasaulinės žaliavų kainos krenta, galima kalbėti apie naujos krizės pradžią.

Nuo 2008 m. investicijos Kinijoje buvo milžiniškos, tačiau trilijonai joms išleistų dolerių dažniausiai būdavo panaudojami neefektyviai. Lėtesnis Kinijos ūkio augimas reiškia, kad šalies investuotojams bus daug sunkiau aptarnauti savo turimas skolas.

Išsivysčiusių šalių centriniams bankams prabilus apie palūkanų normų didinimą, tikėtina, kad išaugs saugesnių aktyvų, tokių kaip vyriausybės obligacijos, palūkanos. Dėl to sumažės investuotojų paskatos rizikuoti užjūrio rinkose, siekiant gauti norimą pajamingumą.

Tokiu atveju investuotojai savo pinigus nukreips iš besivystančių šalių, o pastarųjų įmonėms bus daug sunkiau atlikti refinansavimą bei įgyvendinti didžiulius projektus už skolintus pinigus. Tai būtų dar viena priežastis pasaulinės ekonomikos lėtėjimui.

Finansų analitikai teigia, kad skirtingi finansų krizės etapai sąveikauja vienas su kitu, tokiu būdu stabdydami ūkio atsigavimą. Besivystančių šalių rinkų žlugimas smogė ES blogu metu, panašiai kaip Europos skolų krizė aptemdė JAV ekonomikos atsigavimą 2010 ir 2011 m.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...