captcha

Jūsų klausimas priimtas

VAE projektui – klinikinė mirtis?

Reikšmingų poslinkių Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte šią kadenciją greičiausiai tikėtis neverta. Vyriausybės teigimu, iki šių metų pabaigos ji laukia partnerių atsakymo. Savo ruožtu nepriklausomas žurnalistas Rytas Staselis pažymi, kad potencialūs partneriai latviai ir estai, panašu, tikisi ryžtingesnės Lietuvos pozicijos, o jos belaukdami nestovi vietoje ir investuoja į savus energetikos projektus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, rugsėjo pabaigoje, premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad skeptiška socialdemokratų nuomonė dėl VAE nėra galutinė. Esą, jei bus pateikti atsakymai, kad tai ekonomiškai naudinga, socialdemokratai gali pritarti naujos atominės elektrinės statyboms.

Beveik po metų, 2013-ųjų rugpjūtį, premjeras LRT radijui teigė, kad „galutinis sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės statybos turėtų būti priimtas rudenį“. „Dėl VAE šiuo metu vyksta diskusija ekspertų lygyje su mūsų kaimyniniais partneriais, ir aš manau, kad rudenį mes jau turėsime galutinius sprendimus“, – LRT radijui sakė A. Butkevičius.

Lietuvos parlamentinių politinių partijų vadovai 2014-ųjų kovą išsakė paramą VAE projektui. Susitarime dėl 2014–2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių partijų lyderiai sutarė šiuos projektus įgyvendinti „kiek įmanoma sparčiau“, o priklausomybę nuo dujų ir elektros importo įvardijo realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dokumente teigiama, kad ilgus metus diskutuojamas atominės elektrinės projektas turi būti įgyvendintas „pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas“.

2014-ųjų balandį, Seime skaitydamas metinę vyriausybės veiklos ataskaitą, A. Butkevičius pabrėžė, kad branduolinės energetikos plėtra yra viena alternatyvų, šaliai apsirūpinant elektros energija.

 „Derybos dėl VAE projekto sudaro galimybę užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais. Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį.

Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės“, – kalbėjo A.Butkevičius.

 „Galiu ir šiandien čia pasakyti atvirai, kad jeigu bus susitarta su Latvija ir Estija, tikrai mes ieškosi kelių, kaip atsiklausti visuomenės, tikrai nebus daroma prieš jos valią, – tuomet pridūrė premjeras. – Yra įvairiausių formų, tame tarpe ir referendumas.“

Projektą bandyta pagerinti

Į projektą ir ekonominę jo naudą skeptiškai žiūrėjusi dabartinė vyriausybė 2013-ųjų spalį pristatė pagerintą VAE projektą su naujais skaičiavimais.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas tikino, kad, pagerinus projekto finansavimo sąlygas, Lietuvos nuosavo kapitalo dalis, palyginti su ankstesniu variantu, galėtų sumažėti perpus ar net daugiau.

„Yra trys aspektai, kurie leidžia mums daryti prielaidą, jog finansavimas gali pagerėti. Pirmas dalykas – mes matome, kad galėtume padidinti paskola finansuotiną projekto dalį, tai yra procentinę dalį nuo projekto vertės, kurią finansuotume, naudodamiesi Japonijos eksporto agentūros suteikta paskola. Antras aspektas – palūkanų pagerėjimas tai paskolai ir trečias aspektas - „Hitachi“ paskolos pasidalijimas“, – tąkart Energetikos ministerijoje surengtame pristatyme žurnalistams kalbėjo D. Misiūnas.

Anot jo, 2011 metais buvo vertinta, kad 45 proc. projekto vertės galėtų būti pasiskolinta iš Japonijos eksporto agentūros. Ši dalis geriausiu atveju galėtų padidėti iki 80 procentų. „Tai reiškia, kad Lietuvos paskolos dalis galėtų didėti nuo 3 mlrd. iki 4,5 mlrd. litų. Mūsų skaičiavimais, Lietuvos nuosavo kapitalo indėlis, lyginant su pradiniais vertinimais, galėtų sumažėti ženkliai – galbūt perpus ar daugiau“, – kalbėjo D. Misiūnas.

Vis dairomasi į potencialius partnerius

Vyriausybės pasisakymuose apie VAE projektą nuolat buvo išreiškiamas noras sulaukti kaimynų latvių ir estų pritarimo projektui. 2014-ųjų vasarį Latvijos premjerė Laimduota Straujuma išsakė teigiamą Latvijos nuomonę dėl VAE.

„Aš norėčiau pasakyti, kad Latvijos nuomonė yra teigiama šiuo klausimu, tačiau mes dar laukiame ekonominių apskaičiavimų“, – Vilniuje po susitikimo su Lietuvos premjeru kalbėjo L. Straujuma, atsakydama į klausimą, ar Latviją dar domina VAE projektas.

Kaip 2015-ųjų sausį pažymėjo A. Butkevičius, tam tikrų teigiamų atsiliepimų buvo girdėti ir iš Estijos.

„Galiu pasakyti, kad jau pagaliau tam tikras atsiliepimas pozityvus yra gautas iš Estijos. [...] Kada pradėjau dirbti ministru pirmininku, buvo pasakyta, kad šitas klausimas su jais nebuvo derinamas, ir jie nelabai norėdavo kalbėtis. Bet pastoviai, po tam tikrų pokalbių, pateiktos informacijos, tam tikrų klausimų ir atsakymų, jau pozityvūs dalykai atkeliauja ir iki Lietuvos“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.

Šių metų liepą Energetikos ministerija pranešė, kad įšaldytu VAE projektu domisi dešimties atominių elektrinių operatorė JAV bendrovė „Exelon Nuclear Partners“.

„Energetikos ministras vakar buvo susitikęs su „Exelon“ atstovais. Buvo pristatytas atominės elektrinės projektas, jo eiga, aptartos bendradarbiavimo galimybės.

Apie konkrečias detales kol kas negalime kalbėti, nes pats projektas dabar yra tokioje stadijoje, kur apie detales ir kitų partnerių vaidmenį kalbėti būtų dar anksti“, – BNS sakė energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Vis dar laukiama partnerių sprendimų

Pasak premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, iki šių metų galo laukiama partnerių atsakymo, tada bus galima priimti sprendimą.

„Pokalbiai vyksta nuolat, šiuo klausimu dirba Energetikos ministerija. Premjero nuomonė nepasikeitė – projekto įgyvendinimas įmanomas tik esant dviem sąlygoms: jei jis bus ekonomiškai naudingas ir jei projekte dalyvaus partneriai.

Iš partnerių atsakymo tikimės iki metų galo, tik po to bus galima priimti galutinį sprendimą“, – LRT.lt teigė premjero atstovė spaudai.

Energetikos ministro atstovas spaudai M. Dubauskas LRT.lt patikino, kad projekto finansavimo sąlygos šiuo metu jau yra pagerintos, su jomis supažindinami ir regioniniai partneriai.

„Siekiame gerokai kokybiškesnio VAE projekto, palyginti su buvusiu. Kai kurių detalių derinimas užtrunka, tačiau procesas nestovi vietoje.

Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad nuo kitų metų pradės veikti naujos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, kurios darys didelę įtaką elektros rinkai. Todėl turėtume atsižvelgti ir į jungčių poveikį“, – pažymėjo M. Dubauskas.

Šių metų rugsėjį interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ energetikos ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad „naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje“. „Jeigu kartu su Latvija ir Estija priimtume sprendimą pradėti statybas, tai būtume pasirengę tai padaryti per tris mėnesius“, – kalbėjo R. Masiulis.

Aplinkybės prastėja, valios trūksta

Nepriklausomo žurnalisto, energetikos specialisto R. Staselio teigimu, laikui bėgant aplinkybės projektui tik blogėja.

„Estai, regis, yra pasitvirtinę energetikos strategiją, kur nebėra VAE projekto. Jie investavo į vietinius išteklius – degiuosius skalūnus, žaliąją energetiką, yra labai daug pasiskolinę pinigų, tad nemanau, kad jie yra pajėgūs dalyvauti tuose projektuose.

Žinoma, jei koks nors projektas nėra realizuojamas iki galo, tai jo galimą rinką užpildo kiti projektai. Kuo labiau yra atidėliojamas konkretus sprendimas, tuo aplinkybės blogėja“, – LRT.lt pažymėjo pašnekovas.

R. Staselis tvirtina, kad VAE klausimas yra komplikuotas, jaučiama, kad visuomenėje nėra konsensuso dėl šio projekto, todėl nesiryžtama imtis iniciatyvos, priimti tvirtus sprendimus.

„Aišku viena, kad visa elektros energijos gamyba ES yra grįsta subsidijomis, tad komercinių modelių dabar ieškoti yra beprasmiška. Jei norima gaminti elektros energiją, kyla klausimas, ar esama politinės valios subsidijuoti gamybą ir ieškoti šalutinės naudos.

Kiek žinau neoficialiai, valdančiojoje koalicijoje yra kalbama, kad iki rinkimų šis projektas nebus judinamas iš vietos. Ko gero, visi kiti veiksmai netiesiogiai tai patvirtina.

Kalbos apie latvius ir estus... aš galvoju, kad, vis dėlto, pradžia turi būti Lietuvoje. Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniecė-Uozuola yra pasakiusi, kad norėtų paklausti Lietuvos politikų, kaip jie žada dėl šio projekto susitarti su Lietuvos piliečiais, kurie 2012 metais pasisakė neigiamai“, – LRT.lt sakė R. Staselis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...