captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar visi norintys būsto suskubo į nuvažiuojantį traukinį?

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalioja griežtesni atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie turės įtakos būstą su paskola norintiems pirkti gyventojai.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, pagal naujus atsakingojo skolinimo nuostatus maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų suma negalės viršyti 40 proc. pajamų. Ši nuostata galiojo ir iki šiol, tačiau vertindami kliento būsto paskolos paraiškas, bankai ar kredito unijos turės patikrinti, ar klientas galėtų išsimokėti paskolą, jei būtų palūkanų šuoliai. Skaičiavimui bus naudojamos faktinės, bet ne mažesnės nei 5 proc. palūkanos.

Atsižvelgus į tokias palūkanas bendra įsipareigojimams dengti suma negalės viršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų.

Nuostatose yra įrašyta ir išimtis – jei bankas ar kredito unija įvertins, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skiriant net ir 60 proc. mėnesio pajamų, būsto paskola jam galės būti suteikiama. Tačiau tokios paskolos negalės viršyti 5 proc. per metus kredito įstaigos suteiktų naujų būsto paskolų sumos.

Pakeitimuose numatyta, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų. Lietuvos bankas teigia, kad sumažinus paskolos terminą, sumažėja bendra per visą paskolos laikotarpį sumokėtų palūkanų suma.

Registrų centras skelbia, kad rugsėjį buvo parduota 2,9 tūkst. butų. Tai yra 14,5 proc. daugiau, nei paskutinį vasaros mėnesį, ir 8,1 proc. daugiau, nei rugsėjį pernai.

Registrų centras pabrėžia, kad šiuos rezultatus aukštyn timptelėjo ryškiau išaugę pardavimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje sandoriais perleistų butų skaičius lyginant su rugpjūčiu augo 18,4 proc.

Tačiau ar sandorių skaičių į viršų netimptelėjo ir nuo lapkričio pradžios įsigaliosiantys griežtesni atsakingojo skolinimo nuostatai?

Nesiryžta vertinti, ar gyventojai suskubo

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius nesiryžta daryti išvadų, ar pernai metais pradėtos diskusijos apie būsimus atsakingojo skolinimo griežtinimus paskubino dalį būstą norinčių pirkti gyventojų.

„Vertinti atsakingojo skolinimo nuostatų poveikį yra dar gerokai per anksti. Pakeitimai įsigalios nuo lapkričio 1 d., tad reikšmingesni aktyvumo pokyčiai, jei tokių visgi būtų, galimi prieš pat pakeitimų įsigaliojimą, o šiuo metu dar neturime net rugsėjo mėnesio būsto paskolų duomenų“, – kalbėjo jis.

Lietuvos banko atstovas priminė, kad paskutiniai mėnesiai parodė didesnį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vis dėlto rugpjūčio mėnesį metinis būsto paskolų portfelio augimo tempas buvo tik 2 proc.

„Pažymėtina, kad paskolų būstui įsigyti portfelis nuosaikiai didėja beveik dvejus metus iš eilės, o to priežastys yra iš esmės ilgalaikės ir nesusijusios su atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimais: mažėja nedarbas, didėja gyventojų vidutiniai atlyginimai (kainoms neaugant reali perkamoji galia didėja), palūkanų normos išlieka žemos kaip niekada anksčiau, gerėjant ateities lūkesčiams namų ūkiai linkę vis daugiau įsigyti ilgalaikio vartojimo prekių (tarp jų ir gyvenamąjį būstą)“, – savo įžvalgomis dalijosi T. Garbaravičius.

Pasak jo, pakeitimų poveikis bendrai būsto paskolų paklausai turėtų būti minimalus: net jei griežtesnės nuostatos būtų jau galioję pernai, beveik visi gavusieji paskolas būtų jas gavę ir esant didesniems reikalavimams.

„Retrospektyvi duomenų analizė rodo, kad, jei patvirtinti atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 m., įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų. Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai turėtų „atsijoti“ pačius rizikingiausius būsto paskolų sandorius, kai žmonės nori pasiskolinti pavojingai didelę sumą palyginti su jų pajamomis ir neatsižvelgia į tai, kad kažkada palūkanos gali vėl padidėti“, – teigė jis.

Mano, kad dalis gyventojų visgi suskubo

Tuo metu „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad po to, kai buvo viešai pradėta kalbėti apie būsimą atsakingojo skolinimo nuostatų griežtinimą dalis gyventojų paskubėjo iki šių metų lapkričio 1 d. įsigyti būstą.

„Mūsų nuomone, tai buvo vienas iš veiksnių, kodėl rinka suaktyvėjo, nes dalis pirkėjų paskubėjo greičiau priimti sprendimą dėl būsto ir nelaukti. Čia įsijungė žmogiškasis faktorius: nors žmonės ir taip būtų gavę paskolas, galvojo, o kas, jei nepavyks gauti. Todėl dalis gyventojų nelaukė“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, bendrovei teko susidurti ne su vienu atveju, kai didesnė šeima, norėdama įsigyti didesnį būstą, pasiskaičiavo, kad yra rizika, jog vėliau galės negauti norimo dydžio paskolos, todėl nusprendė nelaukti, o ir pasirinkimas rinkoje paskutiniu metu yra geras.

Pasiteiravus, ar nuo lapkričio įsigaliojus griežtesniems nuostatams galima tikėtis nekilnojamojo turto sandorių kritimo, A. Antanavičius teigė: „Mes jau dabar matome šiokį tokį sumažėjimą: rugpjūčio mėnesį naujos statybos butų pardavimai buvo mažesni, lyginant su liepa ir birželiu, apie 30 proc., bet gal tai tik vieno mėnesio sumažėjimas. Vis dėlto rugsėjo mėnesį preliminariais duomenimis, taip pat bus šiek tiek mažesnis sandorių lygis, nei buvo rekordinis šiais metais pasiektas birželį ir liepą“.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas šiuose skaičiuose didelės bėdos nemato, tiesiog pastebi, kad tai „grįžimas į normalias vėžes“. Bendrovės „Inreal“ specialistų nuomone, Vilniaus rinka per mėnesį gali įsisavinti 200–230 naujos statybų butų, o gegužę ir liepą šis skaičius vidutiniškai siekė 300 butų/mėn.

„Butus su paskola dažniausiai perka ekonominiame segmente ir mes pastebėjome, kai prasidėjo Lietuvos banko komunikacija dėl griežtinimo, kad būtent ekonominis segmentas labiausiai suaktyvėjo, o vidutinis ir prestižinis segmentas išliko stabilus“, – pridėjo jis.

Mano, kad po lapkričio 1 d. aktyvumas šiek tiek sumažės

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika taip pat pritarė, kad įsigaliosiantys griežtesni atsakingojo skolinimo nuostatai šiek tiek stumtelėjo į priekį nekilnojamojo turto rinką.

„Pastaruoju metu būsto paskolų paklausa didėjo ne tik dėl geresnių lūkesčių, bet ir dėl to, kad daugelis skuba pasiskolinti, kol neįsigaliojo nauji skolinimosi reikalavimai. Panašias tendencijas buvo galima stebėti ir 2011 m., kai įsigaliojo pirma Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcija“, – komentavo jis.

SEB banke per aštuonis šių metų mėnesius iš viso jau yra sudaryta daugiau kaip 3,7 tūkst. būsto paskolų sutarčių, tai geru penktadaliu daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Bendra jų vertė, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc.

V. Doveika taip pat pritaria spėjimams, kad po lapkričio 1 d. skolinimosi aktyvumas gali sumažėti.

„Tie, kas ketina skolintis šiais metais, suskubs tą padaryti anksčiau. Tarp jų veikiausiai bus ne tik tie, kuriems nauja atsakingojo skolinimo nuostatų redakcija pablogintų galimybes pasiskolinti, t.y. sumažintų leistiną paskolos sumą, bet ir tie, kurie ilgesnės trukmės (ilgiau negu 30 metų) laikotarpį renkasi dėl to, kad pirmi paskolos grąžinimo mėnesiai ar metai būtų mažiau įtempti ir turimos paskolos įmokos sudarytų mažiau negu maksimaliai leidžiama 40 proc. pajamų riba“, – kalbėjo SEB banko atstovas.

Tačiau kartu jis tiki, kad 2016 m. būsto paskolų paklausa vėl turėtų pradėti augti, jei gyventojų lūkesčiai dėl ekonominės padėties nepablogės.

Ir anksčiau įspėdavo dėl galimų palūkanų pokyčių

Būsto finansavimo augimą šių metų pirmąjį pusmetį užfiksavo ir „Swedbank“. Vis dėlto banko Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas to nesieja su vieša diskusija apie griežtėsiančius atsakingojo skolinimo nuostatus.

„Mūsų manymu, aktyviam skolinimuisi būstui ir nekilnojamojo turto rinkai įtakos turi palaipsniui gerėjanti ekonominė šalies situacija, rekordiškai žema palūkanų norma, didėjantis darbo užmokestis ir kartu augantys gyventojų lūkesčiai dėl ateities. Šiandien gyventojai gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą sumą, kuris yra būtina sąlyga skolinantis būstui banke“, – aiškino specialistas.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, nuosavam būstui gyventojai skolinosi ir aktyviau, ir didesnėmis sumomis. Naujai pasirašytų būsto paskolų vertė „Swedbank“ išaugo 25 proc., o vidutinės būsto paskolos suma ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų.

Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ gyventojams suteikė 118,5 mln. eurų naujų būsto paskolų arba 23,8 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vidutinė būsto paskolos vertė šiemet siekė 46,6 tūkst. eurų, o pernai ji buvo mažesnė ‒ 44,8 tūkst. eurų.

Pasiteiravus, ar bankas tikisi mažesnio klientų aktyvumo dėl būsto paskolų po lapkričio 1 d., T. Pulikas kalbėjo: „Mūsų bankas dar iki atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimo naudojo papildomus rodiklius, siekdamas, kad net ir išaugus palūkanoms rinkoje klientams paskola netaptų per didele finansine našta“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...