captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žūklės turizmas atsigauna

Pramoninis žuvų auginimas skinasi kelią tarp kitų pramonės šakų. Valstybės pradėta vandens telkinių įžuvinimo programa suintensyvino žuvų augintojų gamybą. Atgyja ir žūklės turizmas – Lietuvos vandens telkiniuose meškeres vis dažniau įmerkia rusai, lenkai ar latviai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

„Žmonės, kurie žvejoja, moka brangiai už bilietus, tai turi būti ir žuvies, nes nusipirkus bilietą žvejybai, nori ir pagauti kažką“, – teigė UAB „Vasaknos“ darbuotojas Remigijus Bražiūnas.

Prieš dvejus metus pradėta įžuvinti vandens telkinius. Už žvejų mėgėjų bilietus surinkus 700 tūkst. eurų, dar daugiau nei milijoną pridėjus valstybei, pernai nupirkta žuvų, daugiausiai plėšriųjų.

„Neišnuomotuose vandens telkiniuose, kur išduodami valstybiniai leidimai, jie savo tyrimus. Tada nurodo institutas, kokia tinka konkrečiai tam tvenkiniui žuvis ir pagal tuos planus yra nusprendžiama, koks konkrečiam tvenkiniui reikalingas karpių kiekis ir lydekų“, – pasakojo Panevėžio regiono gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė.

Žuvų įveisimo programoje numatyta gausinti išteklius daugiau kaip dviejuose šimtuose vandens telkinių. Paskelbus Molėtų ir Zarasų rajonus žvejų rojumi, jų telkiniai bus gausiau įžuvimami.

Apie atsigaunančius Lietuvos vandens telkinius liudija ir gausesnis kaimyninių šalių žūklės mėgėjų būrys.

„Daug rusų, lenkų, latvių atvažiuoja rudens metu žvejoti lašišinių žuvų, čia gyvena savaitėmis, perka leidimus, maitinasi, naudojasi paslaugomis. Šis verslas gajus ir dar yra galimybių plėsti jį, nes mūsų vandens telkinių mitybinė bazė kur kas geresnė nei Skandinavijos šalių ir laimikiai, teisingai juos saugant ir reglamentuojant megėjišką žūklę, gali būti kur kas didesni. Tai padėtų pritraukti dar daugiau žmonių“, – džiaugėsi aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Pasak viceministro, Žūklės reikmenų prekyboje dirba per 1000 žmonių, apyvarta siekia daugiau nei 40 mln. eurų per metus.

Kol vieni iš vandens traukia po vieną žuvelę, kiti uždaruose telkiniuose priaugina žuvies prekybai. Vieni didžiausių šalyje „Vasaknų“ žuvų augintojai per metus užaugina daugiau nei 400 tonų karpių, 100 tonų eršketų, 90 tonų upėtakių. Šiemet, palyginti su pernai, daugiau parduodama mailiaus įžuvinti.

 „30 procentų Lietuvos prekyboje tiekiama, o kokių 70 procentų išvažiuoja į Lenkiją“, – sakė UAB „Vasaknos“ žuvininkas Artūras Ivanauskas

Ieškodama naujų galimybių realizuoti produkciją, bendrovė planuoja didinti žuvies produktų gamybą. Pasak žuvų augintojų, perkamiausia žuvimi išlieka karpis, populiarūs ir starkiai, amūrai, plačiakakčiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close