captcha

Jūsų klausimas priimtas

G.Nausėda: subalansuoti biudžetą nėra politinės valios

Konservatorius Andrius Kubilius, dar pramintas krizių premjeru, šią savaitę nuogąstavo, kad kitąmet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali nesiekti ir 1 proc. Tam didelės įtakos turi eksporto apimčių kritimas, trečius metus iš eilės svyruojantis tame pačiame lygyje. Įvertinus, kad, artėjant rinkimų datai, konservatoriai ieško ieškos, ką prikišti socialdemokratų vyriausybei, tokie vertinimai nestebina.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Tačiau šią savaitę SEB banko paskelbta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ gali būti rimtesnis argumentas, vertinant dabartinės valdžios veikimą arba neveikimą ir to pasekmes šalies ekonomikos ateičiai. SEB bankas šių metų BVP augimo prognozę sumažino beveik procentu, o tiksliau – 0,8 proc.: nuo 2,6 iki 1,8 proc., o kitų metų – nuo 3,5 proc. iki 2,8 proc.

Kita vertus, SEB banko matymu, atkuntanti euro zonos ekonomika, žemo lygio pasaulinės naftos kainos, santykinai pigus euras ir atsparumą neigiamiems geopolitiniams veiksniams demonstruojanti vidaus rinka leidžia tikėtis laipsniško šalies makroekonominės situacijos gerėjimo jau artimiausioje ateityje. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atsako į „Savaitės“ klausimus.

– Konservatoriai sutirštino spalvas ar lėtėjimas bus juntamas Lietuvos ekonomikai, o tai reiškia ir mums visiems?

– Jeigu nominaliai lygintume kitų metų augimą, turbūt daugelis prognozuojančių institucijų, kaip ten bebūtų, tikisi spartesnės plėtros negu šiais metais. Tai galima paaiškinti, kad tas pirminis šokas, kurį patyrė mūsų pramonė iš karto po Rusijos sankcijų pritaikymo, o vėliau ir Rusijos ekonomikai riedant į duobę, trunka tam tikrą laikotarpį, jis negali trukti amžinai.

Dabar jau po truputį šios problemos sprendžiamos. Prasideda tas „business as usual„ [liet. „verslas kaip įprasta“ – LRT.lt] laikotarpis, kai viską lemia konkurencingumas, kainos, sąnaudos ir kita. Dėl to aš nebūčiau visiškai juodas pesimistas, nes tam tikra prasme net šių metų antrąjį pusmetį eksporto rodikliai šiek tiek pagerės, bet veikiausiai neištrauks to bendrojo metų rodiklio daugiau kaip 2 proc. Veikiausiai mes ir liksime „palindę“ po 2 proc.. Tai nėra labai gerai, kita vertus, tai dar nėra ir tragedija.

– Kaip tik Jūsų bankas ir sako – ekonomikos smuktelėjimas yra susijęs su eksporto nuosmukiu ir tai buvo šiek tiek daugiau nei 4 proc. Jūsų kolegos – „Danske bank“ – sako, kad kitąmet eksportas turėtų sugrįžti į 4–5 proc. augimo zoną. Jūs sutinkate su tokiomis prognozėmis?

– Reikėtų būti atsargiems, bet tai nėra visiškai nerealu, nes, jeigu taip neatsitiktų, manau, mums apskritai būtų labai sunku siekti spartėjimo. Eksporto sugrįžimas į kuklaus augimo kelią jau turėtų būti siejamas ir su šiokiu tokiu euro zonos rinkos atsigavimu. Jeigu šitas scenarijus išsipildys, manau, tokio kuklaus eksporto augimo galima tikėtis. Juolab kad kol kas nematyti jokių priežasčių, kurios galėtų užgniaužti tvirtą vidaus rinkos padėtį.

Galiu pasikartoti, kad vidaus rinka šiuo metu, tiesą sakant, mus gelbėja. Jeigu ne vidaus rinka ir tvirti Lietuvos gyventojų įpročiai vartoti, nepaisant euro įvedimo, Ukrainos ir visų kitų dalykų, būtų buvę kur kas sunkiau pasiekti apskritai bet kokio augimo. Veikiausiai, jeigu vidaus rinka būtų tokia silpna, mes šiandien kalbėtume ar Lietuva recesijoje, ar Lietuva vis dar augimo zonoje. Šiandien tokio klausimo nekeliame.

– Jūs šiek tiek bloginate prognozes. Kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė, rengdama šių metų biudžetą? Finansų ministras pasakė, kad ekonomikos augimą turėtų paskatinti būtent naujas biudžetas ir fiskalinis konsolidavimas kitiems metams yra sustabdomas.

– Tai galima sieti, nors oficialiai to ir nepripažįstama, su 2016 metais įvyksiančiais rinkimais. Negalėčiau teigti, kad šiuo metu nėra tinkamas metas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ar didinti neapmokamą pajamų dydį (NPD), todėl iš esmės sutikčiau su tokia nuomone, kad ekonomiką galima paskatinti ir tokiomis priemonėmis, tik, kaip ir visada, ekonomikoje negalima persistengti.

Kai kurie pasiūlymai yra pernelyg egzotiški. Turiu galvoje MMA kėlimą. Jie yra sunkiai pagrindžiami net ir laiko požiūriu. Mes ilgą laiką didinome MMA 25 eurais, vienu metu – 3 eurais, o dabar staiga nei iš šio, nei iš to imsime ir padidinsime daugiau nei 100 eurų. Tai, be abejo, yra sunkiai pakeliama, nes vidutinis darbo užmokestis auga gerokai lėčiau. Biudžeto deficitą reikia mažinti, bet turbūt, reikia pripažinti, jog 2016 m. to padaryti buvo tiesiog neįmanoma.

Ar tai bus padaryta 2017 ar 2018 m., kaip sako finansų ministras, matyt, galėsime įvertinti tik matydami, kokios partijos laimės rinkimus kitų metų rudenį, ir ar tos partijos apskritai pasisakys už tvirtą finansinės disciplinos laikymąsi. Gal jos norės atpalaiduoti diržus, gali būti ir tokių dalykų.

– Berods, nuo 2015 m. buvo pirmąkart pažadėtas subalansuotas biudžetas, paskui jis buvo nukeltas į 2016 m., 2017 m. Dabar iš Jūsų girdžiu, kad ir 2018 m. tai gali nebūtinai atsitikti.

– Man atrodo, finansų ministras minėjo, kad 2017 ar 2018 m biudžetas galėtų būti subalansuotas. Žinote, kai tiek daug kartų apie tai girdėta, tie lūkesčiai automatiškai menksta. Kol kas nelabai galime patikėti, kad tai pavyks padaryti. Tai įmanoma padaryti, tačiau yra viena nedidelė ir kartu labai didelė sąlyga – politinė valia. Jeigu politinės valios būtų, manau, kad tai būtų įmanoma padaryti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...