captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įsigydamas naudotą automobilį, pirkėjas daro kelias esmines klaidas

Įsigijant naudotą automobilį, reikėtų prašyti lietuviškos pirkimo–pardavimo sutarties, išsiaiškinti, ar įrašai serviso knygelėje – tikri, pataria naudotų automobilių žinovas Vytenis Kudarauskas. Šiemet „Regitros“ padaliniuose atsisakyta registruoti daugiau kaip 100 transporto priemonių, nustačius, jog jos paieškomos. Tiesa, pastaraisiais metais tokių atvejų mažėja.
R. Achmedovo (DELFI) nuotr.
R. Achmedovo (DELFI) nuotr.

Rugsėjį atliktos apklausos rodo, jog pirkėjams žinios apie automobilius nėra tokios jau svarbios. Pirkdami automobilį su išmanančiais draugais konsultavosi 29 proc., o su specialistais – tik 15 proc. apklaustųjų. Tik 12 proc. vairuotojų patarimo, pagalbos ar nuomonės kreipėsi į vyrą ar žmoną, kitus šeimos narius ar giminaičius. Tokius rezultatus parodė skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

Įsigydami automobilį net 66 proc. lietuvių nepatikrina jo servise. Prieš ketverius metus taip teigė 7 proc. mažiau apklausos dalyvių. Toks aplaidumas gali brangiai kainuoti.

„Svarbiausia perkant automobilį neskubėti ir apie transporto priemonę sužinoti kuo daugiau informacijos. Atidžiai patikrinkite ne tik automobilio techninę būklę, bet ir dokumentus. Tą geriausia daryti su automobilius išmanančiais ekspertais“, – pataria Matas Buzelis, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Savo ruožtu laidos „Autopilotas“ žurnalistas Vytenis Kudarauskas tikina, jog pirkdami naudotą automobilį žmonės dažnai padaro kelias esmines klaidas.

„Vienas iš pardavėjo triukų – pakišti pirkėjui ne lietuvišką, bet vokišką, prancūzišką ar kitos šalies pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiu atveju atrodo, kad pats žmogus nusipirko automobilį kitoje šalyje ir jį parsigabeno į Lietuvą. Gal būtų ir nieko blogo, tačiau bėda, kad tuomet pardavėjo pavardė niekur nefigūruoja ir, jei automobilis vogtas ar turi stambių defektų, nėra kam reikšti pretenzijų. Be to, pardavėjas tokiu būdu išvengia mokesčių. Visuomet būtinai prašykite lietuviškos pirkimo–pardavimo sutarties“, – siūlo V. Kudarauskas.


R.Achmedovo (DELFI) nuotr.

Pasak naudotų automobilių žinovo, ne ką rečiau pirkėjas patenka į situaciją, kai pardavėjas nenori nuvairuoti automobilio nei iki serviso ar techninės apžiūros stoties, nei iki „Regitros“.

„Pirkėjas tuomet patenka į nežinią, kokį automobilį žada įsigyti. Dažniausiai pagal automobilio identifikavimo numerį galima sužinoti, ar visi faktai dokumentuose sutampa su realybe. Būna, kad automobiliai parduodami su iki pat pabaigos pildyta serviso knygele. Patarčiau aklai nepasitikėti įrašais jose, nes ir šiuos dalykus galima nesunkiai padirbti“, – tvirtina automobilių ekspertas.

Žurnalisto teigimu, ar įrašai serviso knygelėje yra tikri, patikrinti galima paprastai: telefonu ar internetu galima išsiaiškinti, ar apskritai egzistuoja servisas, kuriame buvo atlikti aptarnavimai. Jei egzistuoja, galima sutikrinti, ar duomenys ant antspaudo sutampa su įmonės rekvizitais internete.

„Galiausiai galima paskambinti į servisą ir pagal automobilio identifikavimo numerį patikrinti, ar toks automobilis buvo ten aptarnautas. Siūlau niekada nepasiduoti pardavėjo spaudimui, kad reikia greičiau pirkti, nes nupirks kitas, ar įtikinėjimams, jog automobilis „ledinis“ ir nėra čia ko ilgai galvoti. Pardavėjai žino daug triukų, kaip pirkėjui užmauti kilpą, bet reikia nepasiduoti ir neskubėti“, – pataria V. Kudarauskas.

Mažėja norinčių įregistruoti vogtus automobilius

„Regitros“ specialistai, tikrindami į Lietuvą įvežtas transporto priemones, įvertina, ar jos, jų dalys, dokumentai nėra suklastoti, ar nėra pakeisti, sunaikinti kėbulo, variklio numeriai. Lietuvoje gali būti įregistruotos tik teisėtai įsigytos, saugios, nustatytus reikalavimus atitinkančios transporto priemonės.

Siekiant įsitikinti, ar registravimui pateiktos transporto priemonės neieško teisėsaugos institucijos, tikrinama informacija Lietuvos policijos ieškomų transporto priemonių žinybiniame registre ir Šengeno informacinėje sistemoje. Nuo 2014-ųjų ši informacija tikrinama ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje.

2013-aisiais „Regitros“ padaliniuose atsisakyta įregistruoti 200 transporto priemonių, pernai – 161, o per pirmus devynis šių metų mėnesius – 124 transporto priemones.

„Tendencija yra mažėjanti ir tam pirmiausia įtakos turi importo kiekis – įvežamų automobilių mažėja. Prisideda ir mūsų kvalifikacija, prieš dvejus metus įsigijome prietaisų, kurie mums padeda dirbti. 2013-aisiais „Regitra“ atsisakė įregistruoti 170 transporto priemonių, kai buvo įtartas transporto priemonės idetinfikavimo numerio klastojimas, 2014-aisiais – 147 transporto priemonės, o per pirmus devynis šių metų mėnesius – tik 79 tokios transporto priemonės“, – skaičiuoja „Regitros“ Transporto priemonių identifikavimo skyriaus vadovas Mamertas Kulakauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...