captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką nutyli kritusių kainų statistika? Tai, kad daug kas pabrango

Gyventojai vienas per kitą skundžiasi po euro išaugusiomis kainomis. Tuo metu ekonomistai jiems bando įrodyti, kad Lietuvoje kainos tik krenta. Kas teisus?
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors statistika liudija apie defliaciją, tiesa yra ta, kad vieniems euro įvedimas atsiliepė labai skausmingai, o kiti to net nepajuto.

Infliacijai skaičiuoti yra naudojama statistinio krepšelio sąvoka. Krepšelį sudaro 907 prekės ir paslaugos, populiariausios tarp Lietuvos vartotojų. Didžiausią įtaką jo brangimui (pigimui), Statistikos departamento skaičiavimais, daro maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.

Statistiniame vartojimo krepšelyje yra:

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 249 prekės;

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 76;

Drabužiai ir avalynė – 104;

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 35;

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 100;

Sveikatos priežiūra – 85;

Transportas – 45;

Ryšiai – 8;

Poilsis ir kultūra – 93;

Švietimas – 9;

Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 38;

Įvairios prekės ir paslaugos – 65.

Jeigu esate toks statistinis lietuvis, daugiausia pinigų išleidžiantis maistui, turintis savo būstą arba gyvenantis su tėvais, dėl smarkiai išaugusių išlaidų veikiausiai nesiskundžiate.

Tačiau, jeigu būstą nuomojatės, kiek dažniau nei statistinis lietuvis einate į restoranus, perkate daugiau knygų, daugiau keliaujate, šitas statistinis krepšelis apie jus nieko nesako.

Pristatydamas 60-ąją makroekonominę apžvalgą, SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda parodė diagramą, kurioje vartojimo išlaidos sužymėtos lyginamaisiais svoriais. Remiantis diagrama, išlaidos nuomai sudaro 0,6 proc. išlaidų, o mėsai – 6,4 proc.

Brangusios prekės

Todėl statistiniam lietuviui metinis nuomos kainų augimas 22,7 proc. įtakos beveik neturi. Tačiau pasižiūrėkime į žmogų, kuris nuomojasi būstą.

Brangiausia nuoma – Vilniuje

Įsivaizduokime, kad pernai didesnio nei 50 kv. m būsto nuoma Vilniaus Naujamiesčio rajone kainavo 370 eurų. Jeigu jo kaina augo tiek, kiek liudija statistika, dabar to paties buto nuoma turėtų kainuoti apie 450 eurų.

Įsivaizduokime, kad tokiame bute gyvena du žmonės, gaunantys vidutinius atlyginimus, taigi į rankas per mėnesį kartu – apie 1100 eurų. Anksčiau jie už būsto nuomą atseikėdavo apie trečdalį savo pajamų, o dabar – per 40 proc.

Tiesa, nuomos kainų kaita yra svarbi tik nedidelei daliai Lietuvos gyventojų, mat Lietuvoje populiarus yra nuosavas būstas, o nuomos rinka yra labai sekli. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis 15min.lt aiškino, kad nuomos rinka labiausiai išsivysčiusi yra Vilniuje.

„Šiek tiek aktyvi ji dar Kaune ir Klaipėdoje, kitur ji beveik neegzistuoja“, – kalbėjo S. Vagonis.

Tiesa, „Ober-Haus“ statistika yra kiek kitokia. S. Vagonis tikino, kad per metus būsto nuomos kainos beveik nepasikeitė.

„Šių metų rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, Vilniuje nuomos kainos augo vidutiniškai po 2 proc., Kaune ir Klaipėdoje – po procentą. Kardinalių nuomos pokyčių mes nematome. Kainos, palyginti su praėjusiais metais, liko labai panašios, ūgtelėjo tik labai simboliškai“, – sakė jis.

Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenis, vien per šių metų pirmąjį pusmetį būsto nuomos kainos Vilniuje išaugo maždaug dešimtadaliu. Sausį vidutiniškai kvadratinio metro nuoma Vilniuje kainavo 7,7 euro, o birželį – jau 8,4 euro.

Kvadratinio metro nuomos kaina Kaune per tą patį pusmetį pakilo euru (nuo 5 iki 6 eurų), Klaipėdoje – 0,7 euro iki 6,1 euro.

Lietuvos statistikos departamentas patvirtino SEB banko informaciją, kad būsto nuomos kainos 2015 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2014 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 22,7 proc.

Kas pabrango, o kas atpigo?

SEB bankas savo diagramoje lygina po 8 labiausiai brangusias ir pigusias prekes. Brangusių prekių lyginamasis svoris bendrame vartojimo krepšelyje sudaro 12 proc., pigusių – beveik 20 proc. Tačiau lyginamasis svoris, kaip minėta, yra sąlyginis dalykas.

Tarp labiausiai brangusių prekių ir paslaugų yra įtrauktos kultūros, kirpimo, apgyvendinimo paslaugos – taigi dažniems teatro, kino lankytojams, keliautojams šie kainų pokyčiai tikrai buvo reikšmingesni.

Labiausiai pigusių prekių trejetuką sudaro degalai, dujos ir alus. Jeigu turite automobilį, degalų pigimą turėjote pajusti, tačiau keliaujantiems viešuoju, tarpmiestiniu transportu, tai nė motais – autobusų bilietai nepigo.

Degalų kainos nebent turėjo įtakos logistikos kaštams, pigo kai kurie lėktuvų bilietai. Dujos šiek tiek atpigino šildymą ir sriubos namie virimą.

O tai, ką statistika sako apie alaus pigimą, nepatikės nė vienas, jį geriantis ne namuose.

Alus atpigo, bet iš tiesų smarkiai pabrango

Mažmeninėje prekyboje alus per pastaruosius metus išties pigo. „Maxima“ atstovė Renata Saulytė 15min.lt sakė, kad per pastaruosius metus alus atpigo 15 proc.

Rolandas Viršilas, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius, 15min.lt aiškino, kad restoranams tiekiamo alaus kainą dėl akcizo ir kitų priežasčių padidino apie 4 proc., tačiau kai kurie restoranai ją pakėlė kur kas labiau.

„Kalbant apie restoranus, kainos vidutiniškai iš mūsų pusės kilo apie 4 proc., tačiau dauguma klientų, pagal mūsų turimus skaičius, kainas kėlė gerokai labiau. Apie pusė klientų pakėlė kainas tiek, kiek kilo akcizai ir mūsų kainos, o kiti kėlė kainas netgi iki penkių kartų daugiau nei mes“, – sakė R. Viršilas.

Vadinasi, kai kur alaus kainos pastaruoju metu šoktelėjo net apie 20 proc. Tad jei Vilniaus centre už bokalą alaus paprašo mokėti 3 ar 3,5 euro, niekas jau nebesistebi.

Alui, beje, statistinis lietuvis išleidžia daugiau (1,5 proc.) viso krepšelio, nei nuomai (0,6 proc.) ar kultūros paslaugoms (1 proc.)

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close