captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodų kortelių likimas: išgirdo bankų prašymus

Nuo lapkričio Lietuvoje turėjo įsigalioti papildomi saugumo reikalavimai elektroniniams mokėjimams, tad dabar daugumos bankų klientų turimos kodų kortelės taptų nepakankamai saugiomis. Bankai ieško, kaip prisitaikyti prie pokyčių, Lietuvos bankas į tai atsižvelgė ir davė jiems daugiau laiko.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„Atsižvelgėme į bankų prašymą ir atidėjome terminą, nuo kada kodų korteles turėtų pakeisti saugesnės priemonės“, – paaiškino Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Kol kas priimtas sutarimas, kad iki šiol skelbta data pakeisti kodų korteles papildomo saugumo priemonėmis turėtų būti ne lapkričio 1 d., o kitų metų sausio 1 d.

„Intensyvus darbas ir derybos su rinkos dalyviais ir tarp jų vyksta jau kurį laiką ir mes matome pažangą, tuo pagrindu mes pasakėme, kad lapkričio 1 d. norime pamatyti bendrą sprendimą, nesvarbu, koks jis bebūtų“, – kalbėjo M. Jurgilas.

Pasak jo, jei Lietuvos bankas matys, kad sprendimas yra galimas įgyvendinti ir nekainuos daug vartotojams, yra palikta galimybė terminą atidėti dar pusmečiui, iki 2016 m. liepos.

„Jeigu to nėra ir visi toliau gina savus interesus, tada terminu lieka sausio 1 d.“, – sakė M. Jurgilas.

Komerciniai bankai ieško

Komerciniai bankai iki šiol nėra radę vieningos alternatyvos, kaip daugumai klientų užtikrinti saugesnes paslaugas.

Dėl to Lietuvos banko buvo prašoma šį terminą kiek pavėlinti ir duoti bankams daugiau laiko pasiruošti.

„Bankas dar ieško, koks galėtų būti didesnio saugumo pasiūlymas klientams, tačiau planuojame, kad kodų kortelės nedingsta ir su jomis toliau bus galima dirbti, tiesiog bus apribota pavedimo suma iki 30 eurų. Šiuo metu saugios alternatyvos yra dvi, tai – kodų generatorius ir elektroninio parašo galimybė, pavyzdžiui, mobiliajame telefone“, – kalbėjo SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius.

Pašnekovas primena, kad šios priemonės ne visiems klientams yra patrauklios, nes papildomai kainuoja. Kiek kainuoja kodų generatoriai priklauso nuo žmogaus pasirinkto paslaugų paketo, o kiek elektroninis parašas, jei jis naudojamas mobiliajame telefone, nuo mobiliojo operatoriaus kainodaros.

„Tokios priemonės, kuri klientams būtų patogios ir nesukeltų papildomų sąnaudų, bankų, taip pat ir mūsų, yra ieškomos. Jeigu reikalavimai įsigalios kaip planuojama, lapkričio 1 d., bankui reikės ieškoti, kaip sustiprinti jau esamų kodų kortelių patikimumą. Pavyzdžiui, esame kalbėję, kad vartotojui papildomai būtų siunčiama trumpoji žinutė su papildomu kodu, kurį jis turėtų įvesti ir tokiu būdu kortelė taptų saugesnė. Jeigu migravimui būtų numatyta daugiau laiko, ieškotume ir kitokių sprendimų“, – svarstė L. Januševičius.

Pasak jo, kol kas dėl papildomos SMS žinutės siuntimo nėra galutinai apsispręsta, tačiau jei bus priimtas sprendimas tai daryti, bus ieškoma priemonių, kaip tai pasiūlyti klientams nemokamai.

„Šiuo metu ruošiame ilgalaikius sprendimus, kuriuos klientui būtų lengva ir saugu naudoti, jungiantis prie savo banko internete. Dabar klientai gali naudotis slaptažodžiu kodų kortele, banko slaptažodžių generatoriumi ar mobiliuoju parašu. Įsigaliojus naujiems Minimalaus saugumo reikalavimams, slaptažodžių kodų kortelių saugumą sustiprinsime papildomu indentifikavimu sms žinute. Klientams rekomenduojame įsigyti ir naudotis įprastu banko slaptažodžių generatoriumi arba mobiliuoju parašu, ypatingai tiems, kurie dažnai vykdo mokėjimus internete“, – svarstomą alternatyvą DELFI paminėjo ir DNB banko atstovė Rasa Petruškevičiūtė.

„Swedbank“ elektroninių paslaugų diegimo departamento direktorius Saulius Jarašiūnas dėsto, kad bankas šiuo metu taip pat ieško techninių sprendimų, kuriuos įgyvendinus kodų kortelės atitiks naują saugumo reikalavimų lygį.

„Esame vystymo stadijoje ir ruošiame techninį sprendimą. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad perėjimo procesas būtų kuo sklandesnis ir klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Norime pasiūlyti tokį sprendimą, kuris leistų toliau patogiai ir saugiai naudotis interneto banku, o klientams nereikėtų vietoj kodų kortelių įsigyti naujų identifikavimo priemonių. Kai tik priimsime galutinį sprendimą, visus klientus informuosime asmeniškai“, – komentavo jis DELFI.

Pasak S. Jarašiūno, šiuo metu banko klientams nereikia imtis jokių veiksmų – atlikti mokėjimus internetu jie gali kaip ir iki šiol.

„Priėmę galutinį sprendimą visus klientus informuosime asmeniškai. Numatome, kad daugiau informacijos galėsime pateikti jau artimiausiu metu. Kodų kortelės po lapkričio 1 d. niekur nedings ir tikrai nebus panaikintos, ir jos toliau galės būti naudojamos. Tiesiog šalia jų pasiūlysime papildomas saugumo priemones. Mes siekiame ir dedame visas pastangas, kad dėl to klientams nereiktų eiti į banko padalinį ar įsigyti kitų identifikavimo priemonių“, – kalbėjo jis.

Bankas taip pat savo klientams siūlo ir papildomų priemonių, kurios tinkamos atlikti mokėjimams, tiesa, jos yra mokamos ir rekomenduojamos tiems klientams, kurioms reikia papildomo saugumo, pavyzdžiui, atliekant mokėjimus dažniau ar didesnėmis sumomis. Tai – PIN kodų generatorius, mobilusis ar elektroninis parašas. Naudojant šias priemones gali tekti įsigyti papildomos įrangos.

Bankų duomenimis, šiuo metu kodų kortelės yra labiausiai paplitusi prisijungimo prie interneto banko priemonė. Visos šiuo metu naudojamos identifikavimo priemonės atitinka šiuo metu galiojančius saugumo reikalavimus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...