captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: kainų augimas – optinė apgaulė

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, antradienį pristatė 60-ą makroekonominę apžvalgą. Pasak jo, tvariausią ūkio augimą demonstruoja JAV, tuo metu Lietuva pradeda atsilikti nuo savo kaimynių. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad brangstančios prekės ir paslaugos sudaro mažesnę vartojimo krepšelio dalį nei pingantys produktai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Daug rizikos

„Noriu kalbėti šiandien daug apie riziką. Viskas priklauso nuo požiūrio į riziką. Gali žiūrėti naiviai, pasyviai, kaip į  baubą ir kaip į galimybę. Susidūrus su rizika, imame kažką keisti ir dažnai tai išeina į gerą.

Nesielkite taip, kaip prieš daug metų pasielgiau aš. Klaipėdoje pasigirdo galingas sprogimas. Jo autoriai buvome mes su draugais.

Be JAV, mažai kas gali pasigirti patenkinama ekonomine situacija, – sakė G.Nausėda.

Prie kaimynų namo padėjome eilinį sprogiklį, jis sprogo garsiau nei įprasta. Draugai sušuko – neškit muilą. Nubėgau namo, iškrapščiau kažką iš tualeto, pasiėmiau ūkinio muilo ir dar kažkokį sovietinės gamybos muilą ir tuos du gabaliukus atnešiau savo draugams. Pasigirdo antras sprogimas – tik jau šįkart juoko. Toks mano požiūris buvo į grėsmę ir riziką tuo metu. Šiandien domiuosi kitais burbulais“, – jubiliejinės apžvalgos pristatymą pradėjo ekonomistas.

Geriausiai atrodo JAV

Pirmiausia jis pabrėžė, kad pasaulyje iš visų ekonomikų išsiskiria JAV: „Be JAV, mažai kas gali pasigirti patenkinama ekonomine situacija.“

Antrąjį ketvirtį JAV ūkis augo 3,9 proc.

„Kalbant apie Kiniją, visi žiūri į sprogusį burbulą, bet fundamentalūs dalykai nėra tokie jau blogi. Kapitalas toliau bėga iš Kinijos, bet tai labiau spekuliacinis, trumpalaikis kapitalas. Tikrai nepriklausau stovyklai tų, kurie sako, kad Kinijos padėtis yra katastrofiška ir ji paskui nusitemps visą pasaulį“, – sakė G.Nausėda.

Kalbant apie akcijų rinkas, didžiausi pokyčiai pastaruoju metu stebėti Kinijoje. Nors ten akcijų indeksai krito smarkiai, jie grįžo į 2014 metų lygį, taigi, kaip sakė G.Nausėda, kas išsipūtė 2015 metais, tas ir sprogo 2015 metais.

„Akcijų rinkoje burbulai sproginėja, bet didelis burbulas buvo tik Kinijoje, ir nematyti, kad jis būtų sudavęs labai didžiulį smūgį kitoms rinkoms“, – aiškino G.Nausėda.

Apie kitą besivystančią ekonomiką – Rusiją – jis sakė neturįs gerų naujienų. G.Nausėdą nustebino apklausa, kuri parodė, kad ne visi rusai savo namų finansų būklę susieja su smunkančiu rubliu.

SEB bankas sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę šiems metams nuo 2,6 proc. iki 1,8 proc.

Europoje gerai sekasi Vokietijai. Tą liudija augantis realusis darbo užmokestis. Kadangi auga atlyginimai, tikėtina, kad vokiečiai ir toliau kurs prekių ir paslaugų paklausą.

Pabėgėlių krizė, G.Nausėdos teigimu, didelės įtakos Europos valstybių finansams neturės. Tiesa, ji nukreipia dėmesį ir pajėgas nuo svarbių struktūrinių reformų.

Lietuvos ūkis augs mažiau

SEB bankas sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę šiems metams nuo 2,6 proc. iki 1,8 proc.

„Lietuvoje yra didžiausia disproporcija tarp eksporto ir vidaus rinkos“, – sakė G.Nausėda, atsakymas į klausimą, kodėl Lietuva pagal augimą pradeda atsilikti nuo kaimynių.

Investicijų požiūriu, sakė jis, Lietuva vis dar nesiekia 2008 metų lygio. Ikikrizinio lygio Lietuvoje taip pat nepasiekė ir realusis darbo užmokestis.

„Atsilikimą nuo Latvijos ir Estijos matome sparčiame importo augime. Kodėl eksportas taip neaugo? Ilgą laiką priežastis buvo „Orlen Lietuva“, o dabar tai yra Rusijos sankcijų poveikis Lietuvai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Du lietuviški žodžiai niekaip nedera vienas prie kito – subalansuotas ir biudžetas, – sakė G.Nausėda.

Didelis deficitas

„Du lietuviški žodžiai niekaip nedera vienas prie kito – subalansuotas ir biudžetas“, – sakė G.Nausėda.

Jam nerimą kelia Finansų ministerijos žinia, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys 1,3 proc., taigi bus didesnis nei šiemet.

Pasak jo, subalansuoto biudžeto perspektyva vis tolsta – kaip oazė nuo keliautojo per dykumą.

Augusios kainos – tik optinė apgaulė?

„Mus apgauna, mes pasiduodame tam tikrai optinei apgaulei, kuomet brangstančių prekių įtaką vartojimo krepšeliui esame linkę suabsoliutinti ir perkelti visoms kitoms prekėms“, – sakė G.Nausėda.

Tos, kurios brango, sudaro 12 proc., tos, kurios pigo – 20 proc.

Kaip matome iš SEB diagramos, būsto nuoma per metus brango 22,7 proc., kirpimo paslaugos 5,5 proc.

Tuo metu, pavyzdžiui, degalai pigo 13,6 proc., pieno produktai – 4,8 proc., mėsa – 2,5 proc.

Stiprėjo augalininkystė

„Žemės ūkis nėra ta sritis, kuri veža Lietuvos BVP – Lietuvos ūkis auga iš kitų sektorių“, – pasakodamas apie žemės ūkį, sakė SEB vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Lietuvoje įsivyravo augalininkystė, kurios produkcijos vertė per 10 metų išaugo daugiau nei 70 proc., o gyvulininkystės – vos 3 proc., – sakė T.Povilauskas.

Jis pastebėjo, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvoje labai stiprėjo augalininkystė.

„Galima išskirti tai, kad Lietuvoje įsivyravo augalininkystė, kurios produkcijos vertė per 10 metų išaugo daugiau nei 70 proc., o gyvulininkystės – vos 3 proc., taigi stagnavo“, – sakė analitikas.

Nepaisant tokių pokyčių, pagal žemės ūkio produkcijos vertę Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo daugumos Europos Sąjungos valstybių.

 „Didesnė vertė vis dar yra sukuriama ten, kur dominuoja gyvulininkystė“, – sakė jis.

Analitikas taip pat pastebėjo, kad ūkiai stambėja, vyksta ūkių konsolidacija.

Kaip didelę problemą jis įvardijo faktą, kad Lietuvos ūkininkai augalininkystės produkciją eksportuoja kaip žaliavą, taigi praranda daug pridėtinės vertės.

„Vidaus vartojimas yra stagnuojantis. Maisto poreikių gamybai poreikis yra stabilus, pašarų gamyba neauga, nes gyvulininkystė nesiplečia“, – sakė T.Povilauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...