captcha

Jūsų klausimas priimtas

2017 metų vasarą Vilniaus oro uosto keleiviai persikels į kitus miestus

Vilniaus oro uostas 2017-ųjų vasarą – nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. – vykdys orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Numatytu laikotarpiu lėktuvai Vilniuje nesileis, o susisiekimas su Lietuva bus užtikrinamas per kitus oro vartus – dauguma oro linijų planuoja šiuo laikotarpiu skrydžius perkelti į Kauną ir Palangą. Šiuo metu skaičiuojama, kiek papildomos infrastruktūros reikės, norint sostinėje sulaukiamą keleivių srautą aptarnauti kituose miestuose.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Orlaivių kilimo ir tūpimo takas Vilniaus oro uoste bus rekonstruojamas iš pagrindų – planuojami darbai tiek išorinėje, tiek gruntinėje jo dalyje. 1958 m. įrengtas takas paskutinį kartą buvo rekonstruotas prieš daugiau nei 20 metų. Darbų specifika neleidžia jų vykdyti vien naktimis ir nestabdant skrydžių – kokybiškiems darbams atlikti reikės kiek daugiau nei mėnesio laiko.

„Dar kitų metų Lietuvos aviacijos sostine taps Kaunas – tikėtina, kad daugelis keleivių rinksis naudotis būtent šiais oro vartais. Tokią Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją lėmė daugelis priežasčių, kurias puikiausiai apibūdina pasakymas, kad tiesiog tam atėjo laikas. Negalime kokybiškos rekonstrukcijos atlikti tik naktimis, tokiu atveju galėtume tik palopyti taką, tačiau norime vykdyti tvarią veiklą“, – sako Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.

Rekonstrukcijai palankiausia data pasirinkta kruopščiai įvertinus įvairius veiksnius – daugumai darbų reikalinga aukštesnė oro temperatūra, taip pat jiems nepalankūs krituliai. Dėl to buvo atlikta 2012–2014 m. oro sąlygų analizė, po kurios nustatyta, jog mažiausiai lietingų dienų pasitaiko būtent pasirinktu liepos–rugpjūčio laikotarpiu. Įvertinta ir tai, jog paruošiamieji darbai, kurie bus pradėti pavasarį ir skrydžių nesustabdys, gali užtrukti 3–4 mėnesius.

Lietuvos oro uostai, rengdamiesi rekonstrukcijai, atliko oro vežėjų apklausą – 13 iš 15 dabar sostinėje veikiančių oro linijų ketina skrydžius perkelti iš Vilniaus į kitus miestus.

Prognozuojama, kad 2017 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 18 d. Vilniaus oro uostas turėtų sulaukti beveik 4 350 skrydžių ir kiek daugiau nei 400 tūkst. keleivių. Į kitus miestus, dabartiniais duomenimis, tikimasi perkelti 77 proc. šių skrydžių ir 90 proc. keleivių.

Norint patogiai aptarnauti tiek keleivių, planuojama Kauno oro uoste įrengti papildomą laikiną infrastruktūrą – keleivių atvykimo terminalą, išvykimo terminalą su registracijos, aviacijos saugumo patikros, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Muitinės, laipinimo vartų ir kitomis tipinėmis oro uosto zonomis. Taip pat reikės smarkiai išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles ir įrengti laikinąsias stovėjimo vietas. 2016 m. bus atlikta esamo Kauno oro uosto orlaivių perono rekonstrukcija, kuri leis turėti pakankamą orlaivių stovėjimo aikštelių skaičių.

Palangos oro uostas daugiau keleivių galėtų priimti ir be papildomos infrastruktūros. Šiuo metu jo pralaidumas – 300 tūkst. keleivių per metus, šiemet tikimasi aptarnauti perpus tiek.

Lietuvos oro uostai rengiasi ir kitokiems scenarijams – jeigu į kitus miestus būtų perkeliama mažiau skrydžių ir keleivių, pavyzdžiui, 75 proc., 50 proc. ar 30 proc. viso numatyto keleivių srauto, tam būtų įrengiama mažiau laikinosios infrastruktūros.

Pirmieji paruošiamieji darbai bus pradėti jau kitąmet – bus rekonstruojamos pirminės grandinės, pakeista bei įrengta daugiau nei 100 km elektros kabelių ir 168 šuliniai. Pats orlaivių kilimo ir tūpimo takas taip pat bus rekonstruojamas etapais – 2017 m. pavasarį bus tiesiami inžineriniai tinklai (elektros, nuotekų, ryšių), stiprinama laisvoji juosta.

„Besidžiaugdami augančiais srautais, turime nepamiršti ir pagrindinio klausimo – kaip planuojama užtikrinti sostinės oro uosto pajėgumus aptarnauti didėjantį keliautojų skaičių. Skaičiuojama, kad išlaikant dabartinius augimo tempus, jau kitais, ar, vėliausiai, 2017 metais, Vilniaus oro uostas pasieks savo galimybių ribą – aptarnaus 3,5 milijono keleivių.

Panašu, kad oro uosto vadovybės bei Susisiekimo ministerijos siūlomas šios problemos sprendimas – 2017 metų vasarą uždaryti Vilniaus oro uostą tako rekonstrukcijai, tikintis, kad visos oro bendrovės perkels savo skrydžius į Karmėlavos oro uostą. Tam planuojama Kaune įrengti papildomą terminalą, rekonstruoti peroną, didinti stovėjimo aikštelių plotą.

Taip pat teigiama, kad vien Vilniaus oro uosto tako remontas (jo nei ilginant, nei platinant), išplės oro uosto pajėgumus iki 5 milijonų keleivių per metus, nors puikiai žinoma, kad Vilniaus oro uosto pajėgumus riboja būtent terminalo pajėgumai, taip pat pakilimo tako ilgis. Apie šių klausimų sprendimą kalbama nėra“,– planuojamą rekonstrukciją kritikavo Nacionalinė turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...