captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Kropas: nėra pagrindo ažiotažui dėl nemokamo pinigų išgryninimo limitų

Absoliuti dauguma (80 proc.) bankomatų naudotojų per mėnesį bankomatuose išsigrynina ne daugiau nei 500 eurų, o dauguma jų (65 proc.) – iki 300 eurų. Būtent iki 300 eurų sumą įvardijo 77 proc. 60–74 m., 71 proc. – 18–29 m., 64 proc. – 50–59 m., 58 proc. – 30–39 m. ir 51 proc. – 40–49 m. apklaustųjų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tokius tyrimo rezultatus po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene penktadienį žurnalistams pristatė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. Per susitikimą Seime aptarti aktualūs bankiniam sektoriui klausimai, tarp kurių ir pastaruoju metu atgarsio sulaukęs pinigų išgryninimo bankomatuose limitų klausimas.

Šių metų rugpjūtį LBA užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios tikslas – ištirti gyventojų grynųjų pinigų naudojimo poreikį.

„Pinigų išsigryninimo limitų pakeitimai viešojoje erdvėje sukėlė didelę diskusijų bangą. Tačiau dažniausiai buvo ir tebėra vadovaujamasi emocijomis, pavienių valdžios institucijų atstovų pasisakymais, o kaip yra iš tikrųjų, įvertinti buvo sudėtinga. Koks tikrasis gyventojų požiūris, kiek ir kam jiems reikalingi grynieji? Mums rūpi visuomenės nuomonė, argumentai, todėl nusprendėme išsiaiškinti realią situaciją“, – sako LBA prezidentas S. Kropas.

Pasak jo, paaiškėjo, kad pinigų išgryninimo bankomatuose alternatyvos – prekybos centrų kasos, grynųjų pinigų terminalai, pašto skyriai – galima sakyti, beveik nenaudojamos. Perkant už tam tikrą sumą daugelio prekybos centrų parduotuvių kasoje pinigus galima pasiimti nemokamai ir ši suma nepatenka į nustatytus limitus išsigryninant pinigus bankomate. Tačiau tokiu būdu grynųjų pinigų pasiima labai dažnai arba dažnai tik 6 proc. gyventojų.

Kituose terminaluose pinigų pasiima 4 proc., pašto skyriuje vos 1 proc. apklausos dalyvių, tuo metu bankomatuose – net 70 proc. apklaustųjų.

„Tad, jeigu pinigų išgryninimo alternatyvomis gyventojai naudotųsi aktyviau, visą grynųjų pinigų poreikį nemokamai galėtų patenkinti absoliuti dauguma bankų klientų“, – sakė S. Kropas.

Pasak jo, apklausos metu paaiškėjo, kad bene pusė gyventojų (43 proc.) grynuosius renkasi iš įpročio, nes taip jiems atsiskaityti patogiau nei kortele.

„Visgi reikėtų pastebėti, kad tai nėra konstruktyvus sprendimas – įpročius nesunku keisti, ypač į naudingesnius. Tiesa, iš įpročio grynaisiais pinigais dažniau atsiskaito vyresni nei 50 metų asmenys ir disponuojantieji mažesnėmis pajamomis (iki 260 eurų vienam šeimos nariui). Tuo metu rečiau šią priežastį nurodė jaunesni nei 39 metų gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys trijuose didžiuosiuose miestuose“, – sako S. Kropas.

Kitos grynųjų pinigų naudojimo priežastys, tokios kaip: „pasidalinant sąskaitą“, „galimos techninės problemos atsiskaitant kortele“, „vengimas nemalonių situacijų, jog kortelėje gali nepakakti lėšų“, „atsiskaitant grynaisiais informacija apie išlaidas nėra sekama, nelieka atsiskaitymo išklotinių banke“, respondentams pasirodė kur kas mažiau reikšmingos arba visai nereikšmingos. Tiesa, penktadalis apklaustųjų teigė, kad grynuosius naudoja tuomet, kai atsiskaitymo suma gana maža, kuri, kaip paaiškėjo, apklaustųjų nuomone, nesiekia vidutiniškai 90 eurų.

Dažniausiai grynaisiais atsiskaitoma tose vietose, kur nėra galimybės mokėti kortele: turguje, kirpyklose, grožio salonuose. Tačiau ir perkant maisto produktus, nors kortele paprastai atsiskaityti galima, didesnė dalis gyventojų (60 proc.) dažniausiai renkasi susimokėti grynaisiais. „Tai vėlgi lemia įprotis“, – mano S. Kropas.

Rečiau grynaisiais atsiskaitoma už būrelius, kitas ugdymo programas mokyklose, darželiuose (12 proc.), mokant už automobilio parkavimą (20 proc.), turistines, lankytinas vietas (22 proc.), statybos, būsto renovavimo darbus (23 proc.), degalinėse pilant kurą (26 proc.), paslaugas siuvyklose, valyklose (28 proc.), taksi paslaugas (33 proc.), kavinėse, restoranuose (37 proc.), paslaugas gydymo įstaigose (39 proc.).

„Tyrimas aiškiai parodė, jog nėra racionalaus pagrindo ažiotažui dėl nemokamo pinigų išgryninimo limitų. Akivaizdu, kad spaudimas politikams viešojoje erdvėje kyla iš šešėlinės ekonomikos sektoriaus. Tam tikra nedidele dalimi tai gali būti ir gyventojų nusistovėjusios elgsenos fenomenas. Be to, didesnės pinigų išgryninimo sumos prieštarautų ES institucijų raginimams parodyti grynųjų pinigų naudojimo kaštus ir mažinti jų naudojimą bei prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos, prieš kurią taip kovojama, skatinimo. Negrynųjų pinigų naudojimas užtikrina didesnes valstybės pajamas, lemia mažesnius kaštus valstybei ir visiems jos gyventojams“, – pažymi LBA prezidentas S. Kropas.

Tyrimą rugpjūtį atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“). Tyrimo metu tiesioginio interviu būdu apklausti 1007 18–74 m. respondentai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close