captcha

Jūsų klausimas priimtas

Uždirbame mažiau, bet gyvename ne ką prasčiau nei estai?

Daugiau nei trečdaliu didesnis estų vidutinis darbo užmokestis neturėtų varyti į neviltį: kainų lygis Estijoje didesnis, o lietuviška atlyginimų statistika nėra tiksli dėl šešėlinių pajamų. Taip LRT.lt sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Savo ruožtu ekonomistas Stasys Jakeliūnas pažymi, kad estų nepasivysime, kol nepakeisime menkos kokybės politinės ir švietimo sistemų.
L. Viksne (BFL) nuotr.
L. Viksne (BFL) nuotr.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius šiuo metu  yra 553,8 eurai, Latvijoje – 606, o estai gali pasigirti 871 eurą siekiančiomis vidutinėmis mėnesio pajamomis. 36,5 proc. už estų mažesnio vidutinio darbo užmokesčio priežastys slypi ir šešėlyje, ir praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje, aiškina ekonomistai.

Nepritraukiame užsienio investicijų

Didžiausią įtaką atsilikimui nuo estiško vidutinio darbo užmokesčio, anot S. Jakeliūno, turi  ekonomikos struktūra. Ekonomistas pažymi, kad sukauptos tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Estijoje 2,5 karto viršija analogišką rodiklį Lietuvoje.

Pagrindine priežastimi taip pat įvardydamas užsienio kapitalo lyginamąjį svorį, G. Nausėda pažymi, kad skirtumų šaknys glūdi praeito šimtmečio pabaigoje.

„Skirtumų priežastys slypi dar senuose laikuose, praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje, kai estai sparčiai vykdė reformas, pradėjo traukti užsienio kapitalą, o mes stovėjome vietoje.

Užsienio kapitalas skaidriau atspindi atlyginimus, atsineša inovacijas, sparčiau atnaujina Estijos ekonomikos veidą. To, ką mes tuo metu praradome, niekaip negalime likviduoti. Manau,  to atotrūkio dar ilgai nelikviduosime“, – kalba G. Nausėda.

Eksportuoti bulves gali bet kas

Šalių eksporto struktūros skirtumai, pasak S. Jakeliūno, taip pat turi daug įtakos ir atlyginimų skirtumams. Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad aukštesnės pridėtinės vertės  prekių ir paslaugų eksportas Lietuvoje sudaro 5-6 proc., tuo metu Estijoje šis rodiklis siekia 14 proc.

„Šis rodiklis Estijoje 2007–2012 metais išaugo beveik du kartus, o Lietuvoje jis beveik nekinta. Ekonominiai rodikliai atspindi, kad sektoriuose, kuriuose kuriami ir ypač eksportuojami aukštesnės pridėtinės vertės produktai bei paslaugos, atlyginimai gerokai didesni. Tokios įmonės sumoka daugiau mokesčių, todėl atlyginimai ir viešajame sektoriuje gali būti didinami“, – sako ekonomistas.

Tačiau pasak S. Jakeliūno, ekonomikos struktūra neatsiranda savaime, ją kuria žmonės, o nuo jų išsilavinimo ir švietimo sistemos apskritai priklauso labai daug. Ši, anot pašnekovo, Lietuvoje gerokai atsilieka nuo estiškos, todėl baigusieji aukštąsias mokyklas kuria  prastesnę ekonomiką.

„Dar vienas veiksnys – valstybės valdymo kokybė. Estijos skola – 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos – 40 proc. Svarbu, kaip politikai priima sprendimus, laikosi finansinės drausmės, netgi kaip surenkami mokesčiai. Valstybės valdymas turi įtakos ir investicinei aplinkai, ir švietimo sistemai, tačiau Lietuvoje politinės sistemos kokybė yra tikrai menka.

Kol tai nepasikeis, negalime tikėtis, kad pradės keistis ekonomika, pritrauksime daugiau investicijų, daugiau eksportuosime ne žemės ūkio produktus ir chemijos pramonės gaminius. Tai daryti gali beveik bet kas, o sukurti unikalius produktus ir paslaugas, uždirbti iš jų eksporto reikia visai kitų gebėjimų, kitokio valstybės valdymo. Jei nepavyks to pakeisti, liksime kur esme ir Estijos nepasivysime, jau nekalbant apie Švediją ar Daniją“, – tvirtina S. Jakeliūnas.

Daugiau uždirba, daugiau sumoka

Oficialiai estai gauna kone 40 proc. didesnes vidutines pajamas nei lietuviai, tačiau Estijoje mažesnis šešėlinės ekonomikos mastas. Taigi Estijos statistika atspindi realesnį vaizdą nei Lietuvos, pažymi G. Nausėda.

Taip pat, pasak ekonomisto, nereikėtų ignoruoti fakto, kad Lietuvoje vidutinis kainų lygis kol kas yra apčiuopiamai mažesnis nei Estijoje. Tai reiškia, kad, nors estai uždirba daugiau, dalį to atlyginimų skirtumo eliminuoja aukštesnės nei Lietuvoje produktų ir paslaugų kainos.

„Jei gyvename blogiau nei estai, tai tikrai ne daugiau kaip 5–10 proc.  Todėl, kad gauname daugiau šešėlinių pajamų, jų kainų lygis yra aukštesnis.

Bet kai užsienio investuotojai daro išvadas apie šalies ekonominį pajėgumą, jie į detales nesigilina. Tie, kurie orientuojasi į vidaus rinką, Estiją laiko patrauklesne, nes joje atlyginimai daug didesni, tačiau tie, kurie orientuojasi į darbo jėgos kaštus, Estijoje juos mato esant ganėtinai didelius“, – sako G. Nausėda.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...