captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planuoja revoliucinius pokyčius vartojimo ir būsto paskoloms

Po pusmečio Lietuvoje turi įsigalioti Būsto direktyva, kuri jau dabar vadinama revoliucine. Siūlomi pakeitimai skirti apsaugoti tiek vartojimo, tiek būsto paskolas imančius žmones, o bankai ir kiti kreditų teikėjai, be kita ko, dabar už klientų pinigus atliekamus darbus finansuotųsi patys. Gresia ir turto vertinimo pakeitimų. Bankų ir nekilnojamojo turto sektorių atstovų teigimu, naujovės gali pabranginti paskolas, o žmones ir toliau pratinti nesigilinti į priimamų sprendimų padarinius.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Iki kovo 21 d. Lietuva turi į savo teisę perkelti Europos Sąjungos Būsto direktyvą. Dalį reikalavimų, šalia bazinių direktyvoje, šalis gali susiformuluoti pati. Lietuvos banko teigimu, visi siūlomi pakeitimai – vartotojų naudai.

Pavyzdžiui, kad paskolos teikėjas negalėtų reikalauti iš kliento būtinai jo įstaigoje turėti sąskaitos, į kurią pervedama alga, arba kaupti lėšas jo pensijų fonde; negalėtų reikalauti papildomo užstato iš paskolos turėtojo, jei jis pavyzdingai ją moka, net jeigu būsto vertė stipriai krito.

Taip pat – reikalauti padengti turto vertinimo, atliekamo kas keleri metai, išlaidų. Tą finansuotis turėtų pats bankas.

Siūloma nustatyti maksimalius galimus mokesčius, paskolą grąžinant anksčiau laiko; paskolos ėmėjui būtinai atskleisti palūkanų sudedamąsias dalis.

„Pagrindinė prielaida yra ta, kad bankas, kredito unija ir kiti kredito davėjai yra stipresnioji sutarties šalis – jie turi išteklių rizikai vertinti ir turi galimybę pasiruošti, kai vartotojas yra mažiau išprusęs, mažiau pasirengęs ir gali mažiau apsidrausti, apsisaugoti nuo rizikų“,– sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

„Ne visa atsakomybė turi būti perkelta kredito įstaigai. Žmogus lyg už nieką neatsakingas – esą jis nieko nesupranta. Tai čia yra jau neišsivysčiusios valstybės bruožas ir aš manau, kad tas kelias, jeigu mes per toli nueisim, nėra teisingas“,– projektą kritikavo Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Bankų teigimu, būtina balansuoti taip, kad atsakomybės tektų ir besiskolinančiajam. Esą kuo daugiau nurodymų ir pareigų bankams, tuo aukštesnė kaina tiems, kurie ima kreditą.

Dabar Lietuva pagal būsto paskolų ir BVP santykį – viena mažiausiai įsiskolinusių regione. Bet kovą gali keistis reguliavimas statytojų siūlomam naujam būsto pirkimo finansavimo modeliui.

„NT plėtotojai, kurie finansuoja NT būsto projektus, tarkime, išperkamosios nuomos variantas – tai yra kaip alternatyva toms jaunoms šeimoms ir tiems žmonėms, kurie negali lengvai sukaupti pradinio kapitalo pradiniam įnašui. Jie taps Lietuvos banko įtakos zonoje. Tai kaip tai paveiks, kiek brangins paslaugą, ar darys ją mažiau prieinamą?“– klausė NT plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Turto vertintojų teigimu, nauji standartai ir kvalifikacija negąsdina, bet bėda – apribotas priėjimas prie rinkos duomenų. Registrų Centras parduoda mažus paketus, o sandorių kasmet įvyksta apie 120 tūkst. Negaunant tikslių statistikai ir stebėsenai būtinų duomenų, esą vėl galima priprognozuoti burbulų.

„Tas paketas apie kurį kalbu – 120 tūkst. vienetų metinių sandorių – kainavo 724 eurai. Visas paketas. Tai dabar, norint susipirkti tomis nedidelėmis dalimis, kaina yra 42 tūkst. eurų. Tai skirtumas, kaip matote, labai ženklus ir užtai didžioji dalis įmonių negali nusipirkti, nes ir bankai negali“,– pasakojo Turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos vadovas Kęstutis Kristinaitis.

Bet direktyva esą numato, kad valstybė turi užtikrinti priėjimą prie turto vertinimui reikalingų duomenų. Nuo kovo 21-osios būtini pakeitimai galiotų naujoms paskolų sutartims.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...