captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar LAT pripažįsta Stokholmo arbitražo sprendimą dėl „Gazprom“, paaiškės spalį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio pabaigoje paskelbs, ar pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą atliekanti Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos. Tikėtina, kad LAT nepripažins arbitražo sprendimo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

LAT rugsėjo 16 dieną atnaujino „Gazprom“ prašymo dėl Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo nagrinėjimą, kuris buvo sustabdytas p to, kai teismas kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT). LAT sprendimas bus skelbiamas spalio 23 dieną, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Živilė Jokimaitė-Dolgich.

ETT gegužę konstatavo, kad dėl arbitražo sprendimo pripažinimo turi spręsti Lietuvos teismai, nes Europos Sąjungos (ES) reglamente „Briuselis 1“, dėl kurio taikymo į ETT kreipėsi LAT, nesprendžiami užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo klausimai.

Toks ETT sprendimas reiškia, kad 2012 metų Stokholmo arbitražo sprendimas šalyje tikriausiai nebus pripažintas ir vykdomas. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS anksčiau teigė, kad net jei ETT nuspręstų, jog pagal ES reglamentą Lietuva negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, tai būtų galima padaryti pagal Niujorko konvenciją.

ETT sprendime taip pat nurodoma, kad Lietuva gali vadovautis Niujorko konvencija, kuri reglamentuoja šį klausimą.

Vadovaudamasis Niujorko konvencija, Apeliacinis teismas 2012-ųjų gruodį nepatvirtino Stokholmo arbitražo sprendimo – teismas nurodė, kad pagal Civilinį kodeksą ginčai dėl įmonių veiklos tyrimo nenagrinėjami arbitraže, o valstybės galimybės kreiptis į teismą ribojimas prieštarauja viešajai tvarkai – Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui.

Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų buvusių jos vadovų – Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“ bei Viktoro Valentukevičiaus – veiklos tyrimo. Ministerija prašo teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl dujų kainos, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai – nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir aukščiausios dujų tranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.

Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų – vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ – 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų – įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos.

2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.

Savo ruožtu Lietuva Stokholmo arbitražui yra pateikusi ieškinį, kuriuo iš „Gazprom“ prašo priteisti beveik 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004–2012 metais.

Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių minėtų „Lietuvos dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ 2014-ųjų gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvos įmonei 2013–2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ ir nuo jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...