captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisme – kaltinimai nukopijavus „Maximą“

Bendrovė „Maxima grupė“ ir jai prekybos franšizės paslaugas teikianti „Franmax“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Baltarusijoje esančių parduotuvių panašumo į „Maximą“. Atsakovai kaltinimus neigia.

 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vilniaus apygardos teismas DELFI patvirtino, kad ieškinys yra gautas, atsakovais nurodyti Baltarusijoje veikiantį tinklą „Mart Inn“ kūrę Gintaras Marcinkevičius, Eglė Marcinkevičiūtė, Mindaugas Marcinkevičius, taip pat – Baltarusijos bendrovė „Mart Inn Foods“.

DELFI primena, kad tai ne pirmas ginčas vadinamoje „Vilniaus prekybos“ skyrybų istorijoje. Smulkusis akcininkas M. Marcinkevičius pagrindinį grupės akcininką Nerijų Numavičių ir jo valdomas įmones kaltino galimu mokesčių nemokėjimu, o pastaroji pusė M. Marcinkevičių kaltino šmeižtu, nesąžiningu elgesiu ir priešiška veikla įmonėms, kurių akcininku yra M. Marcinkevičius. Investuotojai, ginčą stebintys iš šalies, yra įvardiję, kokių tikslų gali siekti smulkusis akcininkas ir stambusis akcininkai.

Šią savaitę pateiktas dar vienas ieškinys: M. Marcinkevičius ir kiti asmenys yra kaltinami „Maxima“ franšizės vagyste ir „Maxima“ prekybos tinklo plėtros planų sužlugdymu Baltarusijoje.

Ieškinys yra sudarytas iš dviejų dalių: pirmojoje kalbama apie intelektinės nuosavybės vagystę, už kurią dabar mokestį iš „Maximos“ gauna įmonė „Franmax“, antrojoje – apie bendrovės plėtros planų sužlugdymą Baltarusijoje.

Teismui pateiktos vizualizacijos, kuo, ieškovų nuomone, prekybos tinklas „Mart Inn“ yra panašus į „Maximą“, skaičiuojama, kad analogiškų arba identiškų sprendimų yra daugiau nei kelios dešimtys.

Kaltina informacijos vagyste

Ieškovų teigimu, susijusiose su „Maxima“ įmonėse dirbę G. Marcinkevičius, M. Marcinkevičius ir E. Marcinkevičiūtė galėjo rinkti prekybos centrams kurti reikalingą informaciją, kurią vėliau panaudojo Baltarusijoje, nors žinojo, kad tokia informacija sudaro komercinę ir konfidencialią „Maximos Grupės“ paslaptį.

„Maxima Grupė“ nurodo, kad nuo 2007 m. planavo vykdyti plėtrą Baltarusijoje ir tam skyrė resursų: 2007 m. atlikta detali rinkos analizė, įvertintas pirkėjų krepšelis ir perkamoji galia įvairiuose Baltarusijos miestuose ir regionuose, ieškota patrauklių vietų parduotuvių atidarymui, atlikti kiti paruošiamieji veiksmai būtini plėtrai į kaimyninės valstybės rinką.

Atsakomybė rūpintis planuojama „Maxima Grupės“ verslo plėtra, taip pat ir Baltarusijoje, buvo patikėta „Vilniaus prekybos“ valdybos nariui, minėtų grupės įmonių vadovui G. Marcinkevičiui.

„Pavyzdžiui, G. Marcinkevičius 2008–2010 m. vykdavo į komandiruotes Baltarusijoje, tačiau kaip vėliau paaiškėjo – dirbo ne atstovaujamos bendrovės naudai, tačiau siekdamas realizuoti savo asmeninius ketinimus steigti konkuruojantį parduotuvių „Mart Inn“ tinklą“, – mano „Maxima Grupės“ generalinė direktorė Neringa Janavičiūtė.

Tačiau vienas atsakovų – M. Marcinkevičius – neigia jam pateiktus kaltinimus.

„Šis ieškinys tikrai nėra netikėtas – raganų medžioklė prasidėjo jau seniai. Gavome krūvą ieškinių, ir, matyt, gausime dar ne vieną. „Mart Inn“ pradėjau vystyti 2011 m., tad klausimas, kodėl pretenzijos pateiktos būtent dabar lieka neatsakytas. Eilinį kartą bandoma piktnaudžiauti teisiniais procesais ir įbauginti ne tik mane, bet ir mano šeimą bei partnerius, – M. Marcinkevičiaus komentare DELFI. – Esu užtikrintas, kad įrodysime, kad ši byla neturi pagrindo.“

Išsamesnį komentarą M. Marcinkevičiaus atstovai ketina parengti susipažinę su ieškiniu.

Vardija panašumus

Ieškovų nuomone, iš to, kokiu lygiu, detalumu ir apimtimi atidarytos „Mart Inn“ tinklo parduotuvės Baltarusijoje, jų prekybinė įranga, naudojama technologija, įvairūs kiti prekybiniai sprendimai, matyti, kad jos imituoja „Maxima“ mažmeninės prekybos tinklo parduotuves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Panašumų pastebima tarp „Maximos“ ir „Mart Inn“ logotipų, nes logotipo užrašas yra ne konkrečiu šriftu užrašytas teiginys, o dizainerių darbas.

„Maxima grupės“ nuomone, analogiškų sprendimų yra ir daugiau: ant „Mart Inn“ įėjimo durų užklijuoti beveik vienodi įspėjamieji ženklai, ko joje negalima daryti ir ko įsinešti, taip pat nurodytas darbo laikas, ant parduotuvių stogo uždėtas kubas su raide, panaši yra ir parduotuvės viduje naudojama prekybinė įranga bei interjeras. Lietuviško prekybos tinklo nuomone, „Mart Inn“ nuo „Maximos“ nukopijavo kasų įrengimą, pardavėjų uniformas, įspėjančiąsias lenteles ir laikiklius, saldainių, sausainių ir duonos pardavimo stelažus, maišelių dizainą, informacinius plakatus apie akcijas, vaisių, konditerijos ir mėsos išdėstymo būdus ir skyrių šūkius.

Atsakovai kaltinami sukaupę, išnešę ir panaudoję informaciją apie „Maxima Grupės“ strateginius plėtros planus, potencialių rinkų vertinimus, geriausias parduotuvių atidarymo vietas, kitą informaciją, susijusią su planuojama parduotuvių tinklo plėtra, „Maxima“ parduotuvės koncepcija ir standartais.

Ieškovų nuomone, G. Marcinkevičius, E. Marcinkevičiūtė ir M. Marcinkevičius Baltarusijoje sąmoningai suformavo įspūdį, kad Baltarusijoje kuriasi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“.

„Mus atstovaujančios advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ teisininkai turi pagrindo manyti, kad galimai padaryta dvejopa žala – pasisavinta ne tik „Maxima“ prekybos koncepcija, bet ir sužlugdyti „Maxima“ tinklo plėtros planai Baltarusijoje“, – mano N. Janavičiūtė.

Pasak jos, iki šios dienos atsakovai neteisėtai ir neatlygintinai naudojasi „Maxima“ intelektinės veiklos objektais, o tokiais veiksmais padarytų nuostolių suma siekia šimtus milijonų eurų.

Ieškovai laikosi nuomonės, kad franšizės saugoma intelektinė nuosavybė yra nedaloma, bet jos turinio esmė buvo pavogta ir pritaikyta kitam prekybininkui, dėl to turi būti mokamas franšizės mokestis.

M. Marcinkevičiaus teigimu, ieškinys neturi pagrindo.

„Nežinau, ką tuo bandomą įrodyti, juk maisto prekių parduotuvės yra praktiški, industriniai pastatai, todėl visi jie atrodo panašiai. Tas pats ir su vidaus inventoriumi – visi naudojame geriausius tiekėjus ir jų produkciją, todėl reikšti dėl to pretenzijas yra mažų mažiausiai juokinga. Niekas „VP grupei“ netrukdė ateiti į Baltarusiją ir čia statyti parduotuves – ši rinka auga, o tą patvirtina mūsų nuolatos vystomas verslas“, – dėstoma M. Marcinkevičiaus komentare.

Skaičiuojama, kad iš viso kaltinami „Vilniaus prekybos“ smulkieji akcininkai Baltarusijoje atidarė 30 „Mart Inn“ parduotuvių, dalį šio verslo kontroliuoja 2009 m. Olandijos bendrovė „Glera BV“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...