captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui griežtinti greitųjų paskolų teikimą

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma pastebimai sugriežtinti greitųjų paskolų teikimą bei sumažinti maksimalią šių paskolų kainą.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį priimtame Vyriausybės nutarime, kurį parengė Finansų ministerija, teigiama, kad parlamentarų Povilo Gylio ir Aurelijos Stancikienės parengtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos prieštarauja Civiliniam kodeksui ir Europos Sąjungos (ES) teisės normoms, taip pat gali sumažinti šias paskolas teikiančių šalies įmonių konkurencingumą.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad vartojimo kreditai galėtų būti teikiami tik 21 metų sulaukusiam gyventojui, gaunančiam realias pajamas ir neįrašytam į priklausomybės ligų ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų įskaitas. Bendros vartojimo kredito kainos metinę normą siūloma sumažinti nuo 200 proc. iki 36 proc., taip numatoma įvesti reikalavimą skolinti tik tiesiogiai nustačius gyventojo tapatybę bei taikyti 48 valandų sutarties pasirašymo atidėjimą sudarant kitą (ne pirmą) vartojimo kredito sutartį.

Anot Finansų ministerijos, siūlymas riboti skolinimosi galimybę pilnamečiams asmenims iki 21 metų prieštarauja Civiliniam kodeksui, kuris numato, kad gyventojo visiškas veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės – 18 metų. Reikalavimas neteikti vartojimo paskolų į priklausomybės ligų ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų įskaitas įrašytiems gyventojams irgi prieštarauja Civiliniam kodeksui, kuris numato, kad gyventojo veiksnumas gali būti apribotas tik teismo tvarka.

Ministerijos teigimu, siūlymas kelis kartus sumažinti greitųjų kreditų maksimalią kainą gali būti nesuderinamas su Europos Sąjungos (ES) teisėje įtvirtinta laisve teikti paslaugas, taip pat gali iškreipti kreditus teikiančių įmonių konkurenciją. Reikalavimas tiesiogiai nustatyti besiskolinančio asmens tapatybę nebeleistų teikti kreditų nuotoliniu būdu – toks draudimas prieštarautų ES direktyvų nuostatoms ir sukurtų diskriminacines sąlygas, nes šalies gyventojai nebegalėtų skolintis iš kitose bendrijos šalyse įsisteigusių įmonių.

Finansų ministerija taip pat nurodo, kad įstatymo pataisose nepaaiškinta, kodėl 48 valandų „atšalimo laikotarpio“ nenumatoma taikyti pirmajai vartojimo kredito sutarčiai, be to, nenumatytas mechanizmas, kaip būtų užtikrinamas šio reikalavimo laikymasis. Be to, sutarties pasirašymo atidėjimas nebūtų taikomas kitose ES šalyse registruotoms greitųjų paskolų įmonėms, todėl Lietuvos bendrovės atsidurtų mažiau palankioje konkurencinėje padėtyje.

Pataisas, griežtinančias vartojimo kredito teikimą, yra parengęs ir Lietuvos bankas – tai numatantis įstatymo projektas jau užregistruotas Seime. Lietuvos banko valdybos narė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad projekte siūloma bausti už neatsakingą skolinimą, neleidžiant įmonėms gauti palūkanų, griežtinti reklamą bei numatyti „nusiraminimo“ laikotarpį – paėmus paskolą, ją būtų galima grąžinti per dvi paras, už tai nemokant. Taip pat numatoma, kad kreditų davėjai turėtų rinktų duomenis apie klientų mokumą, ne tik tuomet, kai jų prireikia.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...