captcha

Jūsų klausimas priimtas

Džiugi prognozė: darbo užmokestis auga ir augs toliau

Ekonomistai ir statistikai vieningu balsu skelbia, kad darbo užmokestis Lietuvoje ne tik auga, bet ir augs. Tačiau jo didėjimas nebus toks spartus, kad jau po kelerių metų Lietuva pasivytų Europos Sąjungos vidurkį. Esą reikalingi ne tik lankstūs darbo santykiai, gera verslo aplinka, bet ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Ekonomistų teigimu, Lietuva jau nebegali savęs pristatyti tik kaip pigios darbo jėgos šalis, esą svarbu atrasti tam tikrą aukštos pridėtinės vertės nišą ir ją pristatyti investuotojams.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Darbuotojų saugos, sveikatos srityje Kaune dirbančios bendrovės vadovas neslepia ir šiemet pamaloninęs kolektyvą didesniu atlygiu. Algas sako priverstas didinti ir Telšių verslininkas.

„Atlyginimai kilo daugiau negu bendrame sektoriuje, jie kilo apie 8 procentus, bet aš gal būsiu nekuklus ir pasigirsiu, kad mes – lietuviško kapitalo konsultacinė, intelektualaus produkto  įmonė – iš tikrųjų laikomės kriterijaus, kad ką uždirbame, dalinamės su darbuotojais“, – pasakojo SDG įmonių grupės prezidentas Eduardas Jasas.

 „Esame priversti netgi ne pagal galimybes kelti atlyginimus, kad kažkiek turėti darbo jėgos ir galėti kažką gaminti Lietuvoje Realiai nebėra kam dirbti – visi tie, kas yra darbingi, nori dirbti ir uždirbti daugiau ir jie emigruoja į kitas ES šalis“, – sakė Tomas Zykas, UAB „Žemaitijos paminklai“ direktorius.

Ne tik Kauno ar Telšių, bet ir Tauragės bei Klaipėdos dirbantieji jau taip pat gali skaičiuoti didesnius atlyginimus. Jų algos nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai trimis procentais, kiek kukliau – kitur Lietuvoje, čia darbo užmokesčio augimas vidutiniškai siekė nuo pusės iki 2 proc. Bet žmonės tokią statistiką neigia.

Ekonomistai piniginių pilnėjimą prognozuoja ne tik šiemet, bet ir ateityje. Mažėjant nedarbui ir stingant kvalifikuotų darbuotojų, algos esą turėtų neišvengiamai kilti, tačiau ne visiems.

„Ilgalaikėje perspektyvoje mes matome, kad darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti bent 5–6 proc. tai reiškkia, kad prie nedidelės infliacijos gyvenimas turėtų pagerėti. Kalbant apie tradicines veiklas, tai ten darbo užmokesčio augimas gerokai nuosaikesnis“, – sakė DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Kol kas Lietuva negali pasigirti didelėmis algomis. Jomis šalis lenkia tik Ukrainą, Bulgariją, Baltarusiją ir Rumuniją. Estai jau lenkia vengrus, lenkus, slovakus ir čekus. Estijoje vidutinė alga popieriuje siekia per tūkstantį eurų, Latvijoje ji 85 eurais didesnė nei pas mus, kur ji – 700 eurų.

Analitikų teigimu, Lietuva nebegali savęs pristatinėti kaip pigios darbo jėgos šalies. Siekiant didesnių algų, augančios ekonomikos, esą svarbu specializuotis ir prisistatyti kaip aukštos kvalifikacijos išsilavinusių darbuotojų šalis.     

„Jei išaugome pigios darbo jėgos marškinėlius, tai reikia keistis ir pačiam organizmui, pačiai ekonomikos struktūrai, skatinti labiau pažangų Lietuvos ūkio sektorių plėstis ir tam būtinos ne tik mokslo, verslo, bet ir valdžios iniciatyvos“, – sakė DNB banko vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nepaisant kylančių algų, augs ir infliacija, dėl kurios gali būti ne toks juntamas algų didėjimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...