captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rekordinio derliaus nebus kur dėti?

Paradoksas – lietuviai nukūlė rekordinį visų laikų grūdų derlių, bet kur jį dės? Iranas, didžiausias lietuviškų kviečių importuotojas, neketina jų pirkti, nes ir pats jų šiemet prisiaugino pakankamai. Ūkininkai į aruodus pila paskutinius grūdus. Laukuose neliko nei kviečių, nei miežių, nei rapsų. Bet dar daug kur likę nenukirstų grikių – jų pjūties laikas visada yra vėlyvokas, rašo „Lietuvos rytas“.
 
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Paradoksas – lietuviai nukūlė rekordinį visų laikų grūdų derlių, bet kur jį dės? Iranas, didžiausias lietuviškų kviečių importuotojas, neketina jų pirkti, nes ir pats jų šiemet prisiaugino pakankamai. Ūkininkai į aruodus pila paskutinius grūdus. Laukuose neliko nei kviečių, nei miežių, nei rapsų. Bet dar daug kur likę nenukirstų grikių – jų pjūties laikas visada yra vėlyvokas, rašo „Lietuvos rytas“.

Tačiau dabartinės grūdų supirkimo kainos ūkininkų neverčia skubėti išparduoti to, ką jie supylė į aruodus. Grūdų supirkimo kainos šiuo metu jiems nėra palankios.

Paveikė ir Lietuvą

Nors Kinija – tolybėse, nerimas, kurį sukėlė rugpjūčio 24-oji, juodasis pirmadienis, akimirksniu numušė grūdų supirkimo kainas.

Lietuva – ne išimtis. Šiuo metu už aukščiausios – ekstra klasės kviečių toną supirkėjai siūlo apie 147 eurus. Javapjūtės pradžioje tokius kviečius pirko ir už 180 eurų.

Mat juodasis pirmadienis, pasėjęs nerimą viso pasaulio biržose, aptaškė ir mūsų grūdų supirkėjų kainoraščius. Per porą savaičių ir kviečių, ir miežių, o ypač rapsų kainos smuko.

Ateities sandoriams, kai pirkimo sutartys sudaromos dabar, o grūdai bus gabenami pirkėjui, pavyzdžiui, lapkritį arba gruodį, kviečių tonos kaina MATIF Paryžiaus biržoje per savaitę susitraukė kone 11 proc. (iki 162,75 euro), rapsų – kone 3 proc. (iki 364 ,5 euro).

Prasta žinia ūkininkams ir ta, kad grūdų neimportuos Iranas.

Į šią šalį per sezoną – nuo rugpjūčio iki naujos javapjūtės – iš Lietuvos kasmet būdavo išgabenama apie 0,5–0,6 mln. tonų grūdų. Vadinasi, kviečių paklausa smuks.

Neskuba parduoti

Pasak Linkuvoje, Pakruojo rajone, ūkininkaujančio Kęstučio Šidlausko, maždaug iš 100 hektarų žemės šiemet kviečių – žieminių ir vasarinių – jis prikūlė po 300 tonų. Miežių – 58 tonas.

„Žieminiai kviečiai šįkart byrėjo ypač gerai – kone po 7 tonas iš hektaro. Kokybė jų labai gera, kone visi yra ekstra klasės. Miežių derlius šiemet, palyginti su pernykščiu, prastokas. Vos ne vos iš hektaro byrėjo po 4 tonas, kai pernai jų kūlėme kone po 6 tonas. Neišvengiamai derliui įtaką daro gamta. 2013–2014 metų žiemą kviečiai iššalo – jų kūlėme mažai, o šiemet miežių grūdams didesniems užaugti neleido sausra“, – kalbėjo K. Šidlauskas.

Anot ūkininko, grūdų supirkimo kainos iki šiol čiuožė žemyn – nuo rugiapjūtės pradžios iki šiol tonos įkainis sumenko maždaug 20 eurų. Todėl K. Šidlauskas kol kas nesirengia parduoti nė grūdo – visas derlius saugomas aruoduose.

Salyklui nebeaugina

Grūdų supirkimo kainos ir anksčiau privertė perrašyti ūkininkų planus. Pernai K. Šidlauskas dar augino salyklinių miežių – tokių, iš kurių pagamintą salyklą naudoja aludariai. Bet šiemet nuo jų atsižegnojo.

 

„Sėjau ir kūliau tiktai pašarinius miežius, nes salyklinių baltymingumas yra mažas, jie netinka pašarams gaminti – gyvuliams šerti, tad juos auginantys ūkininkai tokių nenori pirkti. Abiejų veislių miežių supirkimo kainos rinkoje nesiskiria, o salyklinių derlingumas yra mažas. Kam tuomet vargti?“ – svarstė ūkininkas.
Kur dės ūkininkai pinigus, kuriuos anksčiau ar vėliau gaus už grūdus?

Pasak K. Šidlausko, eurų, kurie į sąskaitą įkris pardavus grūdus, jis neinvestuos į naują techniką ar įrenginius. Kaip ir kasmet, pinigų prireiks ir dabartinei technikai suremontuoti, ir sėklai, ir trąšoms. Todėl pajamos gana greitai ir ištirpsta.

Netoli Trakų, Žukų kaime, ekologiškai ūkininkaujantis Vladislavas Kravčunas to, ką užaugina, Lietuvos rinkai nė nesiūlo. Visus ekologiškus augalus – avižas, miežius, kviečius, grikius, žirnius ir kitus – išgraibsto užsieniečiai.

Lietuvoje už ekologiškus grūdus mokama tiek pat, kiek už užaugintus tradiciškai – tręšiant ir purškiant augalų apsaugos priemones. Tad šiuo metu išvalytas avižas jis ruošia pirkėjams – perdirbėjams Vokietijoje.

„Šiuo metu vežėjai pakėlė kainas – labai pabrango jų paslaugos. Todėl supirkėjams sunku rasti vilkikų grūdams į Vokietiją nugabenti. Galėčiau daug jų paruošti eksportui, bet nėra kuo javų išvežti. Tačiau esu iš tų žmonių, kurie grūdų ilgai nesandėliuoja. Ūkis modernizuojamas ir technika, ir įranga nauja, už kurią reikia atsiskaityti su paskolas suteikusiais bankais“, – sakė V. Kravčunas.

Nerimą augina virsmas pasaulyje

Pasak grūdais prekiaujančios įmonės „Litagra“ ekspertų, nerimas dėl lėtesnio, nei tikėtasi, Kinijos ekonomikos augimo paveikė ir sojų pupelių, ir rapsų kainą – Tarptautinis valiutos fondas sumažino 2016-iesiems jos augimo prognozę nuo 6,8 iki 6,3 proc. O Kinija juk yra didžiausia pasaulyje sojų importuotoja.

Anot ekspertų, mažėja ir išduodamų grūdų eksportui iš ES licencijų. Grūdų pasiūla ir Vidurio, ir Vakarų Europoje yra perteklinė, pagrindiniai uostai vis dar užpildyti grūdais, o paklausa Azijoje šįmet mažesnė. Iranas pranešė, kad šiemet pirmą kartą kviečių neimportuos, nes pats išaugino gerą jų derlių ir tebeturi sukaupęs nemenką jų atsargą.

Mūsų regionui labai nepalanku ir Juodosios jūros šalių konkurencija, mat Ukraina, Rusija ir kitos šalys sugeba parduoti daug kviečių už santykinai mažą kainą. Be to, rankomis sukirto ir Rusija su Egiptu. Rusijos ŽŪM pranešė, kad kviečių eksportas į Egiptą šiemet bus 90 proc. didesnis nei pernai ir sieks 7 mln. tonų.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...