captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie suskilusios geldos: ką veiks „Lietuvos jūrų laivininkystė“ be laivų ir be pinigų?

Rugpjūčio pabaigoje „Lietuvos jūrų laivininkystė“ priėmė sprendimą parduoti 4 iš 5 savo laivų. Šis sprendimas leis, radus pirkėją, nedelsti ir sandorį sudaryti iškart. Tačiau bendrovę slegia skolos, taigi pinigus, gautus už laivus, veikiausiai tektų panaudoti ne naujiems laivams pirkti, o įsiskolinimams grąžinti. Tiesa, bendrovės vadovas sako, kad užteks parduoti vieną laivą.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rugpjūčio pabaigoje „Lietuvos jūrų laivininkystė“ priėmė sprendimą parduoti 4 iš 5 savo laivų. Šis sprendimas leis, radus pirkėją, nedelsti ir sandorį sudaryti iškart. Tačiau bendrovę slegia skolos, taigi pinigus, gautus už laivus, veikiausiai tektų panaudoti ne naujiems laivams pirkti, o įsiskolinimams grąžinti. Tiesa, bendrovės vadovas sako, kad užteks parduoti vieną laivą.

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcininkai leido parduoti 4 savo laivus. Premjero patarėja sako, kad tai nereiškia, jos visi laivai bus pardavinėjami iškart – tą įmonė galės padaryti, atsiradus palankiam pasiūlymui.

Pardavusi 4 laivus, įmonė liktų prie suskilusios geldos – mat laivų teturi 5, o pajamas, gautas iš laivų pardavimo, tektų atiduoti kreditoriams už skolas. Tuo metu bendrovės vadovas aiškina, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ parduos tik vieną laivą.

Kiek parduos – 1 ar 4?

Rugpjūčio 27 dieną „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcininkų susirinkime nuspręsta parduoti ilgalaikį įmonės turtą – laivus „Voruta“, „Romuva“, „Deltuva“ ir „ Raguva“. Numatyta, kad jie turėtų būti perleisti už rinkos kainą.

Iš viso bendrovė šiuo metu valdo 5 laivus – be tų, kuriuos parduoda, dar turi laivą „Venta“. Taigi, pardavusi visus keturis savo laivus, įmonė liktų su vienu vieninteliu.

Tačiau „Lietuvos jūrų laivininkystės“ generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas 15min.lt sakė, kad greičiausiai bus parduodamas tik vienas laivas.

„Akcininkų susirinkimas suteikė valdybai atsakomybę ir įgaliojimus tvarkyti  bendrovės turtą, didesnį kaip 1/20 įstatinio kapitalo dydžio. Bendrovė, kaip yra planuojama, turi dirbti, tačiau dėl skolų gali tekti parduoti vieną laivą pagal valdybos sprendimą“, – aiškino S. Dobilinskas.

Tačiau bendrovės skolos viršija 20 mln. eurų, o bendrovės turtas 2015 metų birželio 30 dienos finansinės būklės ataskaitos duomenimis, sudaro 33 mln. eurų.

Galimybė skubiai parduoti

Rugpjūčio pabaigoje buvo paruošta dirva skubiam laivų pardavimui – dabar, priimant sprendimą dėl konkretaus laivo pardavimo, nebereikės šaukti akcininkų susirinkimo.

Liepos 24 dieną premjeras Algirdas Butkevičius, nusprendęs „atšaukti bankrotą“, aiškino, kad išsaugoti bendrovę – geresnė išeitis, antraip tektų labai pigiai parduoti laivus, todėl nuostoliai būtų milžiniški.

„Jeigu šiandien mes jos negelbėtume, tai būtų didelis nuostolis. Pasitikėjimas Lietuvos jūrų laivininkyste žymiai sumažėtų, be to, reikia pasirūpinti jūrininkais, kuriems nemokamos algos keletą mėnesių, o tai yra bendrovė, kuri priklauso valstybei“, – pabrėžė jis.

Premjero patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė 15min.lt pakartojo, kad, jeigu bendrovė būtų iš karto ėmusi pardavinėti laivus, nuostoliai būtų buvę milžiniški.

 

„Turi būti išsamiai išanalizuota ir parengta įmonės strategija, kaip elgtis toliau. Šiuo metu būtent tai ir atliekama. O rugpjūčio 27 d. vykusiame AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas leisti įmonei parduoti dalį laivų dar nereiškia, kad laivai bus parduodami nedelsiant  –  tai galimybė įmonei ateityje, jei atsirastų pirkėjas, parduoti laivus ekonomiškai naudingomis sąlygomis“, – aiškino premjero patarėja.

Pasak jos, jeigu akcininkai nebūtų priėmę sprendimo, parduodant kiekvieną laivą reikėtų gaišti laiką procedūriniams klausimams.

„Sušaukti akcininkų susirinkimą, galintį suteikti šią teisę, užtrunka ne mažiau kaip mėnesį. Laivai – specifinė prekė, kuriai pelningai parduoti reikia rasti tinkamą pirkėją, o jam atsiradus, kaip galima greičiau sudaryti pardavimo sutartį. Pelningai pardavusi laivus, atsiskaičiusi su kreditoriais, bendrovė įsigytų modernesnį, rinkoje paklausesnį laivą ir galėtų tęsti savo veiklą”, – kalbėjo E. Butkutė-Lazdauskienė.

V. Plunksnis: tai – kelias į susinaikinimą

Ekonominiu požiūriu laivai, negeneruojantys pakankamai pajamų, yra nereikalingi, todėl sprendimas juos parduoti yra suprantamas. Kita vertus, „Lietuvos jūrų laivininkystė“ yra įsiskolinusi įmonė, todėl iš laivų pardavimo gautas pajamas veikiausiai tektų atiduoti kreditoriams.

„Įmonė per pusmetį patyrė 4 mln. eurų nuostolį. Akivaizdu, kad tie laivai dabar tinkamo pinigų srauto, lyginant su jų verte, negeneruoja. Sprendimas nėra blogas, žiūrint matematiškai“, – 15min.lt sakė Vytautas Plunksnis.

Tačiau ką tai reiškia įmonei, kuri yra prasiskolinusi? Didžiąją dalį pajamų tektų atiduoti kreditoriams.

„Įmonė išteklių įsigyti naujesniems laivams neturėtų. Iš esmės, laivų pardavinėjimas yra kelias į susinaikinimą. Įmonės, pardavusios visus laivus ir neįsigijusios naujų, veikla turėtų sustoti“, – aiškino V. Plunksnis.

Jis pabrėžė, kad įmonė nuo savo veiklos pradžios sugeneravo beveik 60 mln. eurų nuostolio.

„Nuostolių stabdymas, mano akimis, nėra bloga išeitis“, – sakė jis.

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcininkai pabrėžė, kad laivus reikia parduoti rinkos kaina, tačiau V. Plunksnis suabejojo, kad tai yra įmanoma.

„Balanse laivų vertės yra tokios, kad, pardavus pusę laivų, būtų galima padengti tas paskolas. Jeigu jie būtų parduodami ta kaina, kokia jie yra apskaitomi įmonės balanse. Tačiau istoriniai pardavimai rodo, kad tie laivai parduodami mažesnėmis kainomis. Jeigu įmonė neturi plano, kaip dirbti pelningai, tai banko tikslas bus susigrąžinti pinigus, o ne finansuoti naują veiklą“, – aiškino V. Plunksnis.

Laivas „Venta“ yra užstatytas „Lietuvos geležinkeliams“, likusieji – SEB bankui.

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ nuostolingai dirba nuo 2008 metų. Bendrovė birželio pabaigoje buvo skolinga beveik 20 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ rugpjūtį  nutarė jai paskolinti iki 3 mln. eurų.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...