captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedai mažiausiai pasitiki „Nordea“ ir „Swedbank“

Švedijos įmonių buvo paprašyta įvertinti didžiausius šalies bankus. „Nordea“ ir „Swedbank“ surinko mažiausiai balų per apklausą, kurią vykdė įmonė „Finansbarometer“. Žiūrint tik į mažesnių įmonių vertinimus, abu šie bankai įvardijami kaip mažesnio pasitikėjimo ir galimybių verslo partneriai. Neigiamai šių bankų veiklą įvertino ir didžiosios šalies įmonės, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Švedijos įmonių buvo paprašyta įvertinti didžiausius šalies bankus. „Nordea“ ir „Swedbank“ surinko mažiausiai balų per apklausą, kurią vykdė įmonė „Finansbarometer“. Žiūrint tik į mažesnių įmonių vertinimus, abu šie bankai įvardijami kaip mažesnio pasitikėjimo ir galimybių verslo partneriai. Neigiamai šių bankų veiklą įvertino ir didžiosios šalies įmonės, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.

Patikimiausiu įmonių banku ketvirtus metus iš eilės išrinktas „Handelsbank“. Šio banko atstovas įvardijo konkurentų klaidas, kurių „Handeslbank“ nekartoja: tai uždaromi mažų miestų filialai ir užkeltos paslaugų kainos.

Verslininkai nusivylė premjeru

Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas, visada drąsiai sakęs, kad žino, kaip išspręsti bedarbystės problemą šalyje, paskutiniu metu vengia įvardyti esamus ir siekiamus skaičius. Politiniai konkurentai jo užmojus vadina neįgyvendinamais.

Vyriausybė skiria 8,5 mlrd. Švedijos kronų investicijoms ir veiksniams, kurie turėtų kurti naujas darbo vietas 2016 m. Premjeras vėl savo viziją dėl bedarbystės įvardijo kaip mažiausią Europos Sąjungoje 2020 m., tiesa, skaičių savo kalboje jis ir vėl vengė. Įvairių apklausų duomenys rodo, kad premjeru tikėję verslininkai yra nusivylę. Viena pagrindinių nusivylimo priežasčių yra daug padidintų mokesčių darbdaviams.

Švedijos premjeras sako, kad bedarbystę mažins mokslu. Bedarbiai turi kelti arba keisti savo kompetenciją pagal poreikį. Į stiprią darbo jėgos konkurenciją, kurią sukuria mažesnius atlyginimus mokančios šalys, premjeras žiūri teigiamai. „Tai reikia matyti kaip didžiulę galimybę“, – sako jis.

Anot premjero, Švedija nekonkuruos mažomis algomis – ji konkuruos aukšta darbuotojų kompetencija ir naujausia technologija.

Industrijos augimas šalyje nėra toks spartus, kaip prognozavo ekspertai. Indeksas, kuris rodo industrijos konjunktūrą, nukrito iki 53,2 rugpjūčio mėnesį, palyginti su 55,2 liepos mėnesį. Nuomonė apie stabiliai augančią industriją šalyje lieka ta pati, tik kiek silpnesnis augimas, nei laukta, sako „Swedbank“ atstovas spaudos konferencijoje. Anot „Reuters“ agentūros, ekonomistai spėjo rodiklio indeksą 54,8. Aukštesnis nei 50 indeksas rodo industrijos augimą.

Pienas superkamas pigiau nei prieš 30 metų

Švedijos pieno gamintojus vargina sunkumai dėl, anot jų, neteisingų konkurencijos sąlygų. Ūkininkai priversti parduoti arba skersti savo karves, o jų ganyklų plotuose sodinami miškai. Šalyje didžiausias pieno supirkėjas „Arla Foods“, turintis apie 75 proc. šalies rinkos, su danų, vokiečių ir britų akcininkais vėl sumažino pieno supirkimo kainą.

Supirkėjas kainas nustato pagal pasaulio rinką, nežiūrint skirtingų šalių skirtingų pieno gamybos kaštų. Švedijoje ilgi transportavimo atstumai ūkininkams išaugina kainas, kurių „Arla Foods“ nenori padengti, be to, pieno supirkimo kaina jau yra žemesnė nei prieš 30 metų.

Žemės ūkio ministras Sven-Erikas Bachtas nori parduotuvėse matyti švediškus pieno produktus aiškiai pažymėtus vietinių gamintojų ženklais. Toks žymėjimas iš tiesų pasiteisino mėsos gamintojų atveju. 90 proc. pirkėjų renkasi mokėti brangiau, bet pirkti savo šalies produktą.

Tačiau problema lieka, nes tik maža dalis Švedijoje gaminamo pieno atsiranda vietinėse parduotuvėse – didžioji dalis naudojama gamybai kitų pieno produktų, skirtų pasaulinei rinkai, ir ministro pasiūlytas žymėjimas ūkininkams vargiai pagelbės.

Mokesčių lengvatos palankesnės turtingiesiems

Pagal Europos Sąjungos vertinimus, Švedija pirmauja suteikdama mokesčių lengvatas tiems, kurie turi nuosavo nekilnojamojo turto. Dėl tokių mokesčių lengvatų labiausiai laimi turtingiausi šalies žmonės. Anot Europos Sąjungos Komisijos, daugelis šalių pradėjo procesą, kuris mažintų mokesčių lengvatas, skatinančias gyventojų įsiskolinimą, tačiau Švedija tokių reformų neplanuoja.

Gyventojų būsto paskolos auga vis spartesniu tempu. Iš viso būsto paskolos sudaro 3 194 mlrd. Švedijos kronų – 204 mlrd. daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.

Daugėja virėjų vyrų

Lyčių lygybės pavyzdžiu laikoma Švedija džiaugiasi kai kuriomis profesijomis, kur vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas mažėja. Sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigų aukščiausių vadovų postus užima daug daugiau moterų nei prieš 10 metų. Gydytojai įvardijami kaip geriausiai pusiausvyrą tarp moterų ir vyrų išlaikanti profesija.

Profsąjungos bando visokiais būdais siekti lyčių lygybės įvairiose profesijose, tačiau, pavyzdžiui, tarp betonuotojų, kasyklų darbuotojų dominuoja vyrai. Virėjų profesija Švedijoje gerokai pasikeitė per paskutinius 10 metų – dabar čia dirba daugiau vyrų nei moterų.

Artimiausiais metais žadamos ypač geros galimybės įsidarbinti gydytojams, medicinos seselėms, mokytojams. Keletą metų iš eilės labiausiai šalyje trūksta slaugių senelių namuose.

Į darbą – dviračiu, o ne automobiliu

Tie, kurie į darbą važiuoja dviračiu, o ne automobiliu, ne tik sutaupo pinigų, bet ir pagerina visą savo darbo dieną ir pamažu stiprina sveikatą. Švedijoje atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojai, minantys pedalus, darbe geriau susikaupia, dirba našiau ir yra sunkiau paveikiami streso.

Tyrimui vadovavęs profesorius šaiposi iš žmonių, sakančių, kad įsprausti treniruotę į dienotvarkę būtų nepakeliamas stresas. „Labiau tikėtina tai, kad jūs stresuojate, nes nesportuojate, – sako profesorius ir su šypsena priduria,  – bet kokiu oru!“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...