captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijonus susirinkę verslininkai: aišku, kad pakėlėme kainas

Nors iš pajūrio verslininkų netyla skundai, kad poilsiauti atvažiuoja vis taupesni žmonės, kurie mieliau valgo ne kavinėse, o maistą gaminasi patys, tačiau oficialūs Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo kitą tendenciją.
R. Pukenės nuotr.
R. Pukenės nuotr.

Nors iš pajūrio verslininkų netyla skundai, kad poilsiauti atvažiuoja vis taupesni žmonės, kurie mieliau valgo ne kavinėse, o maistą gaminasi patys, tačiau oficialūs Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo kitą tendenciją.

Šiemet pajūrio kavinėse atostogautojai jau paliko beveik 30 mln. eurų – daugiau nei pernai per visus metus.

Pajamos auga dėl kontrolės

Klaipėdos apskrityje registruotų mokesčių mokėtojų, kurių pagrindinė veikla yra visuomeninis maitinimas, o jų daugiausia veikia pajūrio kurortuose ir uostamiestyje VMI pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, nuo 2012 metų iki 2015-ųjų rugpjūčio 1 dienos stebimas ir pajamų, ir PVM bei sumokėtų mokesčių augimas.

Deklaruotos PVM apmokestinamų pardavimų pajamos augo.

2012 m. pajamos sudarė 22,1 mln. eurų, 2013 m. – 25 mln. eurų, 2014 m. – 27,3 mln. eurų , 2015 metų sausio-liepos mėnesiais – 28,4 mln. eurų. Mokėtinas PVM į valstybės biudžetą taip pat didėjo – nuo 1,6 mln. eurų 2012 m. iki 2,4 mln. eurų šiemet.

„Šiems skaičiams tiesioginės įtakos, be kitų veiksnių, turėjo ir Klaipėdos AVMI vykdoma nuolatinė viešojo maitinimo bei apgyvendinimo sektoriaus kontrolė, apimanti įvairias poveikio priemones (stebėjimą, švelniąją bei griežtąją kontrolę), kuriomis siekiama užtikrinti pajamų apskaitymą ir mokesčių sumokėjimą“, – teigė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė.

Rugpjūtį – pajamų šuolis

Klaipėdos AVMI stebimų įmonių mokesčių administratoriui teikiamais duomenimis, permaininga vasara ir, kaip teigia verslininkai, kintantys poilsiautojų įpročiai, viešojo maitinimo įmonių veiklos rodikliams didelės įtakos neturės – pajamos turėtų išlikti stabilios. Panaši tendencija stebima ir apgyvendinimo sektoriuje.

„Tikslesnės šių metų vasaros sezono ir visų metų tendencijos bus aiškios įvertinus rugpjūčio įmonių veiklos rodiklius, tačiau, preliminariais duomenimis, rugpjūtį galimas iki 10–12 proc. pajamų augimas. Pastebima ir tai, didesnis pajamų augimas stebimas nedidelėse įmonėse, kurių mėnesio pardavimai nesiekia 35 tūkst. eurų“, – teigė V. Okuličienė.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Dariaus Miklovo, teigimu, šios vasaros rezultatus, nors ir neatrodė, kad taip bus, galima vertinti teigiamai.

„Mano kavinės rezultatai yra geri, tokie, kokių tikėjausi. Aišku, kažkas gali sakyti, kad vasara buvo bloga, bet bent jau aš nemėgstu skųstis. Kita vertus, reikia teisingai įsivertinti lūkesčius, kad netektų nusivilti“, – dėstė D. Miklovas.

Išaugo arbatpinigiai

Jis pripažino, kad birželis ir didžioji dalis liepos Palangoje kavines turintiems verslininkams esą buvo skausmingi. „Tiesą sakant, neprisimenu, kada birželį ir liepą būtų buvę taip blogai, tačiau rugpjūtis, kai buvo tikras poilsiautojų antplūdis, daug ką išlygino. Be to, tikimės, kad dar dirbsime visą rugsėjį. Aišku, sunku dėl darbuotojų, nes studentai grįžta į mokslus. Bet kaip nors išsiversime“, – kalbėjo D. Miklovas.

Viena priežasčių, kodėl viešojo maitinimo sektoriaus pajamos Palangoje nemažėja, nors esą klientų trūko, galimai yra ir ta, jog nuo liepos 1 dienos, kai jau leidžiama kainas skelbti tik eurais, meniu jų nebenurodant ir litais, nemažai verslininkų tuo pasinaudojo ir padidino patiekalų kainas.

„Pripažįstu, kad visi mes pakėlėme kainas ir ypač rugpjūtį. Tačiau žmonės protingi, jie moka skaičiuoti. Jei jie jaučiasi apgaudinėjami, tuomet iš tokios kavinės išeina nieko neužsisakę. Kita vertus, nematau nieko bloga, jog kainas pakėlėme. Mes juk vasaromis dirbame, mūsų vasaros parduotos, o kiti poilsiauja, todėl ir lyg turi už tai susimokėti. Be to, Palangoje visiems yra visko pagal jų poreikius, Galima ir kompleksinius pietus pavalgyti už 3–4 eurus, galima ir gerokai brangesnius kepsnius kirsti“, – tikino D. Miklovas.

Jo teigimu, šią vasarą, kuri buvo pirmoji su euru, jo naudą ypač pajuto padavėjai.

„Kai žmogus palieka arbatpinigių, juk nepaliks 10 euro centų, jau palieka 50 eurų centų ar eurą, nes kitaip lyg ir negražu. O pernai palikdavo 50 lietuviškų centų – 3 kartus mažau nei šiemet. Todėl arbatpinigiai šiemet tikrai buvo gerokai didesni“, – neslėpė D. Miklovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...