captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai sako „ne“ rusiškiems ikrams, bet ne degtinei

Kol Rusijoje naikinamos europietiškos prekės, Lietuvoje nusigręžiama nuo rusiškų ikrų, tačiau degtinės neatsisakoma, o saulėgrąžų, limonado ar žaislų nuperkama netgi daugiau, pastebi kai kurių didžiųjų prekybos tinklų atstovai. LRT.lt pašnekovų teigimu, rusiškų prekių paklausa Lietuvos prekybos centruose mažėja tiek dėl konflikto Ukrainoje, tiek dėl to, kad patys prekybos centrai mažina tokių prekių pasiūlą.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kol Rusijoje naikinamos europietiškos prekės, Lietuvoje nusigręžiama nuo rusiškų ikrų, tačiau degtinės neatsisakoma, o saulėgrąžų, limonado ar žaislų nuperkama netgi daugiau, pastebi kai kurių didžiųjų prekybos tinklų atstovai. LRT.lt pašnekovų teigimu, rusiškų prekių paklausa Lietuvos prekybos centruose mažėja tiek dėl konflikto Ukrainoje, tiek dėl to, kad patys prekybos centrai mažina tokių prekių pasiūlą.

Prekybos tinklų „Norfa“ ir RIMI atstovų teigimu, jų lentynose rusiškų prekių yra labai mažai, tad paklausos sumažėjimo beveik nepajuto. Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“ per porą metų rusiškų prekių asortimentą sumažino dvigubai.

„Rusiškos kilmės prekės mūsų prekybos centruose tesudaro apie 0,5 proc. asortimento. Likę tik ikrai ir degtinė. Prekybos šiomis prekėmis apimčių sumažėjimas beveik nejuntamas, nes jų tiesiog apskirtai nėra daug“, – sako prekybos tinklo RIMI viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

Pasak prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, šiame prekybos tinkle rusiškų prekių taip pat labai mažai, tačiau tos, kurių esama, yra perkamos.

Savo ruožtu prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė pažymi, kad rusiškų prekių paklausa sparčiai mažėja ir dėl pirkėjų, ir dėl paties prekybos tinklo sprendimų.

„Galbūt dalis žmonių rusiškų prekių atsisako dėl besitęsiančio konflikto Ukrainoje, tačiau viena iš svarbiausių priežasčių, sąlygojančių šių prekių pardavimų mažėjimą, yra mūsų sprendimas mažinti jų pasiūlą. Klientams siūlome alternatyvą – lietuviškus produktus, kurie yra kokybiški, sėkmingai konkuruoja savo kaina ir yra vertinami mūsų šalies vartotojų.

2013 metais „Maxima“ parduotuvėse prekiavome kiek daugiau nei 1500 skirtingų pavadinimų rusiškomis prekėmis, 2014 metais asortimentą pradėjome mažinti, o dabar jis yra sumažintas beveik dvigubai“, – kalba R. Saulytė.

Ikrai lietuviams labiausiai asocijuojasi su Rusija

Per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačių 2014 metų laikotarpiu, prekių, kurių kilmės šalis – Rusija, paklausa „Maxima“ prekybos tinkle sumažėjo vidutiniškai 20 proc.

Žuvies produktų iš Rusijos, kurių didžiąją dalį sudaro ikrai,  lietuviai nupirko 99 proc. mažiau.

 „Šioje kategorijoje matomas didžiausias kritimas, ir tai gali būti suprantama, nes didžiajai daliai pirkėjų rusiška produkcija visų pirma asocijuojasi su ikrais“, – pastebi R. Saulytė.

Keptos duonos ir džiūvėsėlių paklausa sumažėjo 55 proc., sulčių ir nektaro nupirkta 50 proc. mažiau, saldainių ir šokolado pardavimai krito 30 proc.,  arbatos – 35 proc., buitinės chemijos parduota 35 proc. mažiau.

„Tačiau yra rusiškų prekių kategorijų, kuriuose paklausa netgi šiek tiek išaugusi. Kiek daugiau nupirkta saulėgrąžų, limonado, kai kurių kūdikių ir automobilių prekių, žaislų, vasarą ir arbūzų“, – pažymi pašnekovė.

Pilietiški lietuviai daro spaudimą įmonėms

Pasak pašnekovų, vienareikšmiškai pasakyti, kokią įtaką kilmės šalis daro prekių pardavimas, sunku: didžiajai daliai pirkėjų visų pirma svarbi kokybė, kaina, skonis.

„Tačiau dalis pirkėjų savo nepritarimą Rusijos agresijai išreiškia ir piniginėmis – nepirkdami šioje šalyje pagamintų produktų“, – teigia R. Saulytė.

Savo ruožtu G. Bielskytė pažymi, kad atidžiau pagal kilmės šalį prekes renkasi tik maža dalis žmonių.

„Patriotiški, pilietiški žmonės atkreipia dėmesį į kilmės šalį, bet tai nėra masinis reiškinys, o bendroms pardavimo tendencijoms tai neturi beveik jokios įtakos“, – kalba ji.

Tačiau, anot pašnekovės, piliečių spaudimas turi poveikį gamintojams. Tai įrodo „Samsono“ pavyzdys, kuomet buvo nuspręsta atsisakyti „tarybinio“ prekės ženklo. Prekybos tinklo žiniomis, įmonė „Vigesta“, gaminanti mėsos produktus su dviprasmišku ženklinimu (sovietinės kokybės ženklo prototipu), artimiausiu metu taip pat ruošiasi keisti savo pakuotes.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...