captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko vertos Palangos verslininkų ašaros? Šiemet pajūrio viešbučių pajamos – rekordinės

Kasmet įpusėjus vasarai žiniasklaida pradeda mirgėti Palangos ir kitų pajūrio kurortų verslininkų skundais, esą tokio blogo sezono jie dar nėra matę. 15min.lt gauti duomenys rodo, kad iš tiesų į pajūrį kasmet suplaukia vis daugiau žmonių, o šiemet viešbučių pajamos – rekordinės. Tačiau, pasak Palangos verslininko Dainiaus Drungilo, ne viskas taip paprasta – vartojimo įpročiai kinta, todėl atostogautojų išleidžiami pinigai pasiskirsto netolygiai.
A. Vanagės (BFL) nuotr.
A. Vanagės (BFL) nuotr.

Kasmet įpusėjus vasarai žiniasklaida pradeda mirgėti Palangos ir kitų pajūrio kurortų verslininkų skundais, esą tokio blogo sezono jie dar nėra matę. 15min.lt gauti duomenys rodo, kad iš tiesų į pajūrį kasmet suplaukia vis daugiau žmonių, o šiemet viešbučių pajamos – rekordinės. Tačiau, pasak Palangos verslininko Dainiaus Drungilo, ne viskas taip paprasta – vartojimo įpročiai kinta, todėl atostogautojų išleidžiami pinigai pasiskirsto netolygiai.

„Palangos verslininkams šokas: tokio sezono dar nėra buvę“, „Palangos verslininkai skundžiasi karščiu“, „Šį sezoną Palangos verslininkai skaičiuoja nuostolius“, „Palangos verslininkams vėl iššūkis: kur rasti poilsiautojų“ – tokios antraštės pasirodo pastaruosius kelerius metus, o iš nesibaigiančių skundų jau juokiamasi kaip iš anekdoto.

15min.lt pasidomėjo, kiek mokesčių sumokėjo pajūrio verslininkai ir kiek žmonių kelerius pastaruosius metus apsilankė Palangoje.

Šie metai viešbučiams ir poilsio namams – rekordiniai

Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 15min.lt pateikė duomenis apie visą Klaipėdos apskritį – Palangą, kitus kurortus ir Klaipėdos miestą.

Paaiškėjo, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai kiekvienais metais uždirba vis daugiau.

PVM apmokestinamų pardavimų pajamos 2012–2014 metais didėjo.

2012 metais verslininkų pajamos sudarė 10,8 mln. eurų, 2013 – jau 11,4 mln. eurų, 2014 – 13,5 mln. eurų, o per šešis 2015 m. mėnesius – jau 13,9 mln. eurų.

Augo ir į biudžetą sumokėta mokesčių suma – nuo 541 tūkst. eurų 2012 metais iki 1,3 mln. eurų 2015 metais.

Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė pabrėžė, kad vien šiemet mokėtino PVM prievolė išaugo 116 proc.

„Šie statistiniai duomenys atspindi tik pirmo pusmečio tendencijas: įmonių veiklos rodiklius gerokai koreguoja sezoniškumas – liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiai pasižymi didžiausiomis įplaukų sumomis, todėl galutinės išvados galimos tik įvertinus minėtų laikotarpių rodiklius“, – atkreipė dėmesį ji.

Tačiau V. Okuličienė pridūrė, kad jau dabar galima daryti prielaidą, jog nepalankūs verslui liepos mėnesio orai didelės įtakos viešbučių pajamoms neturėjo ir jos turėtų išlikti stabilios.

„Stebimų įmonių mokesčių administratoriui teikiamais duomenimis, liepos mėnesį preliminariai yra numatomas 3–5 proc. pajamų augimas”, – sakė pašnekovė.

„Pagalvės“ mokesčio sumokama vis daugiau

Nuo 2012 metų Palangoje yra įvestas „pagalvės“ mokestis, kurį moka tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys, apgyvendinantys pas save poilsiautojus.

Už suteiktą vieną nakvynę nuo poilsiautojo verslininkai savivaldybei moka 30 eurocentų.

Palangos miesto savivaldybės 15min.lt pateiktais duomenimis, 2012 metais buvo surinkta 168 tūkst. eurų „pagalvės“ mokesčio, 2013-aisiais – beveik 212 tūkst. eurų, 2014 metais – 212,3 tūkst. eurų, o šiemet iki birželio 30 dienos – 53,1 tūkst. eurų.

Turint omenyje, jog tikrasis sezonas tuo metu nebuvo prasidėjęs, galima spėti, jog šiemet skaičius nebus mažesnis už pernykštį ar užpernykštį.

Pasivažinėjimai po Palangą poilsiautojų nebedomina

Penkiolika metų Palangoje veikiančios įmonės, užsiimančios dviračių, velomobilių, motorolerių ir elektromobilių nuoma, vadovas Dainius Drungilas kiek anksčiau spaudoje pyko, kad ši vasara jo verslui – viena blogesnių.

D. Drungilas pabrėžė, kad jis asmeniškai niekuo nesiskundžia – tik konstatuoja faktus.

Kalbėdamas su 15min.lt jis teigė, kad reikalai iki rugpjūčio pabaigos nepasitaisė ir pabrėžė, kad jis asmeniškai niekuo nesiskundžia – tik konstatuoja faktus.

„Jei jums skambinčiau ir pasakočiau, kad yra blogai, būtų skundas. O dabar jūs klausiate – mes atsakome“, – sakė jis.

Anot verslininko, vasaros pabaigoje nepavyko surinkti tiek pajamų, kad jos kompensuotų vasaros pradžios praradimą.

D. Drungilas nemano, kad koją pakišo blogas oras, jis vardijo pakitusią geopolitinę situaciją, dėl kurios į kurortą atvažiuoja mažiau rusų, sumažėjusį mokumą dėl euro įvedimo ir vartojimo įpročių pokyčius.

Barams ir restoranams kirto prekybos centrai

Anot jo, pramogos yra pažeidžiamas sektorius, nes poilsiautojai joms skiria tai, kas lieka susimokėjus už maistą ir nakvynę.

Kam eiti į barą, jei ir kulinarija, ir konditerija gera. Stambusis verslas viską valgo pas mus.

D. Drungilo teigimu, šiais metais didieji prekybos centrai Palangoje pasiūlė didesnį pagamintų patiekalų pasirinkimą ir neprašovė, o tai kirto smulkiesiems verslininkams.

„Kam eiti į barą, jei ir kulinarija, ir konditerija gera. Stambusis verslas viską valgo pas mus“, – atsiduso pašnekovas.

Jis mano, kad jo bendrovei reikia formuoti pramogų poreikį ir parodyti, jog šaunu leisti laiką aktyviai drauge su visa šeima.

Tiesa, jis pripažino, kad jo vadovaujamos bendrovės siūlomų pramogų populiarinimas pareikalaus papildomų išlaidų.

„Sezono ir klientų atžvilgiu prasta vasara įkvėpė daug minčių – tai impulsas veikti“, – pabrėžė jis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...