captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per finansinius sukrėtimus žmonės vėl atsigręžia į grynuosius pinigus

Į pietus nuo Miuncheno įsikūrusi pinigų spausdinimo gamykla „Giesecke & Devrient“ darbo trūkumu nesiskundžia. Gamykla kiekvienais metais išspausdina apie 160 mlrd. banknotų įvairioms pasaulio šalims. Nors vis daugiau žmonių nevengia už prekes ir paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau banknotų gamyba klesti. Ekonomikoje tvyrant nežinomybei, žmonės teikia pirmenybę pinigams, kuriuos jie gali patys pajausti, rašo naujienų svetainė ft.com.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Į pietus nuo Miuncheno įsikūrusi pinigų spausdinimo gamykla „Giesecke & Devrient“ darbo trūkumu nesiskundžia. Gamykla kiekvienais metais išspausdina apie 160 mlrd. banknotų įvairioms pasaulio šalims. Nors vis daugiau žmonių nevengia už prekes ir paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau banknotų gamyba klesti. Ekonomikoje tvyrant nežinomybei, žmonės teikia pirmenybę pinigams, kuriuos jie gali patys pajausti, rašo naujienų svetainė ft.com.

Būtent dėl ekonominio nuosmukio „Giesecke & Devrient“ prognozuoja, kad šiais metais, nepaisant spartaus žmonių, atsiskaitančių elektroniniu būdu, skaičiaus augimo banknotų gamyba padidės 5 proc.

„Krizės metu grynieji yra patikimi 100 proc. Per krizę dažniausiai smarkiai išauga grynųjų pinigų paklausa. To priežastis – pasitikėjimas tikra valiuta“, – sakė „Giesecke & Devrient“ valdybos narys Ralfas Wintergerstas.

Skolų krizė Graikijoje, kuri ne tik paskatino kalbas apie drachmos sugrąžinimą, bet lėmė ir išaugusią grynųjų pinigų paklausą, yra tik vienas iš pavyzdžių.

Gegužės pabaigoje Graikijoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų vertė buvo 45,2 mlrd. eurų, t.y pasiekė 2012 m. birželio lygį, kuomet šalis susidūrė su bankinio sektoriaus sunkumais. Tais metais Europos centrinis bankas (ECB) į Atėnus turėjo atskraidinti papildomus eurų banknotus.

ECB turimi duomenys taip pat atskleidžia, kad banknotų paklausa smarkiai išaugo 2008 m. po JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ bankroto. Tuo metu daugiausiai populiarumo sulaukė stambios – 200 ir 500 eurų kupiūros.

Tačiau atsiskaitymas grynaisiais iki šiol yra paplitęs ne tik krizės krečiamose šalyje, bet ir nemažoje dalyje stiprią ekonomiką turinčių šalių.

Pavyzdžiui, Vokietijoje pusę atsiskaitymų vis dar yra atliekama grynaisiais pinigais, o pasaulio mastu pirmenybę tradiciniam mokėjimo būdui teikia apie 80 proc. žmonių.

Be to, banknotai dažnai turi būti atnaujinami. Smulkaus nominalo kupiūros dažnai keičiamos kas pusę metų.

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės per finansines krizes daugiau naudoja grynuosius pinigus, yra psichologinė – žmonėms patinka savo turtą matyti fizinio objekto išraiška, ypatingai tada, kai pasaulyje tvyro nežinomybė.

Pačioje „Giesecke & Devrient“ gamykloje apsauga yra itin griežta – į vidų patenkantys asmenys turi parodyti pasą, o už durų palikti mobiliuosius telefonus.

Kai kurie iš gamykloje naudojamų presų, šalia kurių vis dažniau darbuojasi robotai, yra 30 metrų ilgio ir 5 metrų aukščio.

Įgyvendinus vieningos Europos valiutos projektą, iki šiol labiausiai padirbamu pinigu yra 20 eurų vertės banknotai. Jie sudaro net pusę šių metų pradžioje aptiktų suklastotų eurų.

Kuomet eurų banknotai išvysta dienos šviesą, jie yra siunčiami į skirtingų šalių centrinius bankus ir vadinamuosius komercinius grynųjų pinigų centrus 19 euro zonos šalių, o vėliau patenka į 3 mln. regiono bankomatų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...