captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje siaučia prabangos mėgėjai: nereikia nė paskolų

Antrąjį šių metų pusmetį ekonominės klasės butų pardavimai turėtų mažėti, tačiau pastebima, kad nesenka susidomėjimas prabangiais butais, kurie perkami net be bankų paskolų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Antrąjį šių metų pusmetį ekonominės klasės butų pardavimai turėtų mažėti, tačiau pastebima, kad nesenka susidomėjimas prabangiais butais, kurie perkami net be bankų paskolų.

Tokias įžvalgas pirmojo pusmečio apžvalgoje pateikia nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Inreal“, atkreipianti dėmesį, kad statytojams net tenka sujunginėti mažus butus, kad patenkintų turtingesnių pirkėjų poreikius.

Skaičiuojama, kad antrąjį šių metų ketvirtį prabangių butų parduota keturis kartus daugiau nei prieš metus. Prabangiais butais laikomi gerose miesto vietose statomi didesnio ploto būstai, kurių kvadratinis metras kainuoja daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Prognozuojame, kad antrąjį šių metų pusmetį naujos statybos butų pardavimai mažės, ypač ekonominės klasės segmente. Kita vertus, taip pat pastebima, jog gerėja aukštesnės klasės būsto pardavimai, įsigyjami erdvūs, 100–150 kv. m ir didesni butai dažniausiai nuosavomis lėšomis. Dažnu atveju NT plėtotojai priversti jungti keletą butų į vieną, kad galėtų pasiūlyti reikiamo ploto būstą. Tai rodo, kad rinka keičiasi, o vystytojai bando prie to prisitaikyti.“, – pastebi „Inreal“ analitikai.

Bendrovės „Inreal valdymas“ NT valdymo departamento vadovas Agnius Tamošaitis DELFI tvirtino, kad prestižinio būsto pirkėjų poreikis vis dar nėra patenkintas.

„Kylant pragyvenimo lygiui, vis daugiau atsiranda norinčių ir galinčių gyventi erdvesniame būste. Kita vertus, plėtotojai, siekdami išlaikyti lanksčių sprendimų galimybę, stato mažesnės kvadratūros butus, nes apjungti techniškai yra paprasčiau nei suskaidyti“, – komentavo jis.

Patys statytojai nori pasiūlyti einamą prekę

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis atkreipė dėmesį, kad staigaus prabangių butų paklausos šuolio nebuvo, tiesiog kurį laiką jų nebuvo statoma.

„Tokių butų paklausa yra stabili, tik tiek, kad plėtotojai orientuojasi į platesnį rinką. Todėl stengiasi pasiūlyti kiek galima patrauklesnę prekę – mažesnio ploto ir įperkamesnius butus. Tuomet išeina taip, kad kai kurie plėtotojai persistengia ir statomuose daugiabučiuose nesiūlo didelių butų. Jeigu konkrečiam pirkėjui tas namas yra toks patrauklus, kad jis būtinai nori didelio buto ten, vienintelė išeitis lieka sujungti mažus butus“, – DELFI komentavo jis.

Be to, kasmet naujai statomų butų plotas vis mažėja.

„Pavyzdžiui, per paskutinius dešimt metų bendras statomų butų plotas sumažėjo apie 10 kv. metrų. Dabar dažniausiai NT plėtotojai butus planuoja taip, kad būtų galima juos sujungti. Įprastai sujungti yra lengviau nei padalinti“, – kalbėjo S. Vagonis.

Jo teigimu, dažniausiai geresnėje miesto vietoje statomuose daugiabučiuose didesni butai užima 10–15 proc. viso ploto, o likusi dalis tenka mažiems iki dviejų kambarių butams.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičus sako, kad didelių ir prabangesnių butų poreikis yra išties padidėjęs.

„Prabangių butų pamažu daugėja, nes po krizės pastaruosius keletą metų nelabai kas juos ir statė. Taigi dabar atsirado natūralus poreikis. Kai kurie žmonės net prašydavo, kad tam tikrame rajone pastatytų daugiabutį, jie žadėdavo nupirkti kelis didelius butus: vieną sau, kitus investicijai“, – teigė M. Statulevičius.

padidėjusią prabangesnių butų paklausą rodo ir tai, kad per metus tik aukštesnės klasės būsto kainos augo.

„Tai lėmė didesnė jų pasiūla ir didesnis pirkimas. Matome, kad poreikis nemažėja“, – teigė pašnekovas.

Augo keturis kartus

Statybų bendrovės „Eika“ duomenimis, didžioji dalis – 46 % – naujų butų sandorių antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje teko vidutinei klasei. Šiek tiek mažiau – 41 proc. – buvo parduota ekonominės klasės butų ir vos 13 proc. parduotų butų teko prabangaus būsto segmentui.

Tačiau nors prestižinei klasei tenka mažiausia rinkos dalis, pirkėjų aktyvumas šiame segmente ypač išaugo. Įmonės „Eika“ skaičiavimu, prabangių butų per antrąjį 2015 metų ketvirtį parduota net keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu – 135 vietoj buvusių 29. Panašios tendencijos jaučiamos nuo praėjusių metų pabaigos. Antrąjį ketvirtį sostinėje buvo siūloma 480 naujų prestižinės klasės butų, pasiūla per ketvirtį išaugo 19 proc.

Bendrovės duomenimis, ekonominės klasės butų kaina antrąjį ketvirtį Vilniuje buvo 1310 eurų už kvadratinį metrą, vidutinės klasės – 1710 eurų už kvadratinį metrą, o prestižinės klasės – 2540 eurų už kvadratinį metrą.

DELFI primena, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje iš viso sudaryta daugiau nei 4100 butų pirkimo pardavimo sandorių, o tai yra trečdalis visų Lietuvos sandorių. NT vystytojai Vilniuje pardavė apie 1820 naujų butų – 1,5 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Pasak analitikų, po metų pertraukos į naujos statybos butų segmentą grįžo ekonominės klasės pirkėjai, kurie, prasidėjus Rusijos–Ukrainos kariniam konfliktui, „sankcijų karui“, buvo atidėję savo planus įsigyti būstą. Neatmetama, kad sparčiau sugrįžti į NT rinką pastaruosius pirkėjus paskatino Lietuvos banko planai griežtinti atsakingo skolinimosi taisykles, dėl kurių dalis pirkėjų nebegalėtų įsigyti pageidaujamo būsto.

 Šiemet prognozuojamas rekordinis naujų butų skaičius Vilniuje, per visus metus turėtų atsirasti apie 4 tūkst. naujų butų. „Ober-haus“ pateikiamais duomenimis, antrojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje neparduotų naujos statybos butų (jau pastatytuose daugiabučiuose) yra 1138, Kaune – 420 butų, Klaipėdoje – 679 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 35 naujos statybos butai. Didžiausias laisvų butų ūgtelėjimas per antrąjį ketvirtį fiksuojamas Vilniuje (beveik 5proc.).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close