captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokioje visuomenėje gyvename ir kokioje norime gyventi

Net 78 proc. apklaustų lietuvių mano, kad gyvename socialiai neteisingoje visuomenėje. Vos keli procentai respondentų galvoja, kad Lietuvoje yra nemenka ir socialiai saugi vidurinioji klasė, kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse. Tokias tendencijas rodo naujausios apklausos apie Lietuvos visuomenės sandarą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Net 78 proc. apklaustų lietuvių mano, kad gyvename socialiai neteisingoje visuomenėje. Vos keli procentai respondentų galvoja, kad Lietuvoje yra nemenka ir socialiai saugi vidurinioji klasė, kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse. Tokias tendencijas rodo naujausios apklausos apie Lietuvos visuomenės sandarą.

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad tokie rezultatai per daug nestebina: jei Lietuvoje vidurinioji klasė ir yra, ją sudaro tik nedidelė visuomenės dalis, ir jai buvo labai nesaldu formuotis pastaruosius 10–15 metų.

„Tam trukdė ne tik nepakankamai ryški socialinė ekonominės politikos orientacija, bet ir krizės. Pagaliau prisiminkime, kad startavome nuo gerokai žemesnio lygio 1990-aisiais, ir bendru atlyginimų ar pajamų lygiu tikrai negalime pasigirti“, – portalui LRT.lt komentavo ekonomistas.

Įgyvendinant Tarptautinio socialinio tyrimo programą nuo 2010-ųjų, respondentams Lietuvoje buvo užduodamas klausimas – visuomenės modeliai: šios penkios diagramos vaizduoja skirtingus visuomenės tipus. Nuspręskite, kuri, Jūsų nuomone, geriausiai atitinka Lietuvos visuomenę...)? Jo tikslas yra atskleisti subjektyvius visuomenės sandaros vertinimus.

Šiemet atliktame tyrime 78 proc. respondentų teigė, kad gyvename akivaizdžiai socialiai neteisingoje visuomenėje, pasirinkę savo atsakymams A  ir B visuomenės modelius. Palyginti su 2010 m. pabaigos atsakymais į tą patį klausimą, besirenkančių didžiausia socialine nelygybe pasižyminčius A ir B visuomenės variantus sumažėjo 7 proc., taip pat nežymiai augo – nuo 5,9 iki 8,7 proc. – manančių, kad visuomenėje dauguma žmonių gyvena per vidurį (D visuomenės variantas).

Tačiau, kaip aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius, šie poslinkiai visuomenės požiūriuose yra nežymūs ir pirmiausia susiję su pastarųjų metų socialiniu ir ekonominiu augimu bei bendros socialinės padėties gerėjimu. „Kita vertus, vos keli procentai apklaustųjų mano, kad Lietuvoje yra plati ir socialiai saugi vidurinioji klasė, kaip kad yra, pavyzdžiui, Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse“, – portalui LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Pasak A. Krupavičiaus, prieš kelerius metus analogiškame tyrime Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje A visuomenės modelį, kuriame socialinė nelygybė didžiausia, rinkosi tik nuo 1,6 iki 7 proc. apklaustųjų, kai Lietuvoje 2010 metais – beveik pusė, t.y. 48,8 proc., 2011 m. – 36,1, o 2015 m. – vis dar trečdalis (33,8 proc.)respondentų.

Tuo pat metu visuotinės gerovės valstybes sukūrusiose Šiaurės Europos šalyse – 52 proc. islandų, 62 proc. danų ir 63 proc. norvegų – rinkosi D ir E visuomenės modelius, kur vyrauja plati vidurinioji ar aukštesnė vidurinioji klasės.

„Respondentų atsakymai Lietuvoje buvo labiausiai panašūs į Rytų ir Vidurio Europos bei  tokių šalių kaip Vengrija, Latvija, Estija, Rusija vertinimus“, – sako A. Krupavičius.

Visuomenės modelių vertinimas, 2010, 2011 ir 2015 metais

Kaip ir ankstesniais metais, 2015-ųjų tyrime išliko miesto ir kaimo skirtis renkantis visuomenės modelius. A ir B modelius kaime rinkosi daugiau respondentų – net 88,3 proc., mieste – 74,6 proc. „Matyt, šį skirtumą sąlygoja žemesnė gyvenimo kokybė kaime, palyginti su miestu. Taip pat daugiau nei 82 proc. respondentų, kurie savo gyvenimo kokybę įvertino kaip labai nepatenkinamą, rinkosi A ir B visuomenės modelius“, – tyrimo rezultatus pristato A. Krupavičius.

Amžiaus ir išsilavinimo kintamieji beveik neturi įtakos visuomenės modelio pasirinkimui: tik šiek tiek daugiau vyresnio amžiaus ir universitetinio išsilavinimo respondentų renkasi didesnę socialinę nelygybę atspindinčius modelius, nes, ko gero, yra kritiškesni dabartinei Lietuvos visuomenės būklei. 

Pajamų skirtumai taip pat neturi didesnio poveikio šiandieninės visuomenės modelio vertinimams, bet jie yra reikšmingi, kai kalbama apie ateities visuomenę. Tarp respondentų, kurių mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius buvo nuo 501 iki 1000 eurų, 56,1 proc. norėtų, kad ateityje  visuomenėje vyrautų vidurinioji klasė arba D modelis, o nuo visų respondentų tokiam pasirinkimui pritarė kiek mažiau – 46,6 proc. atsakiusiųjų.

„Žvelgiant į ateitį arba kokioje visuomenėje norėtų gyventi dauguma apklaustųjų Lietuvoje, akivaizdu, kad 50 proc. norėtų gyventi visuomenėje su plačia viduriniąja klase ir renkasi D visuomenės modelį. Dar beveik 25 proc. norėtų gyventi „apverstos piramidės“ visuomenėje, kur dauguma jos narių būtų viršuje (E modelis)“, – portalui LRT.lt kalbėjo KTU profesorius A. Krupavičius.

Koks visuomenės tipas Lietuvoje turėtų būti?

Tokių, kurie norėtų pasilikti šiandien vyraujančiuose Lietuvos visuomenės (A ir B) modeliuose, buvo tik 16,9 proc. apklaustųjų.

G. Nausėda apie tai, kaip auginti viduriniąją klasę

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda teigia, kad tokie rezultatai nestebina – jei Lietuvoje vidurinioji klasė ir yra, ją sudaro tik nedidelė visuomenės dalis, ir jai buvo labai nesaldu formuotis pastaruosius 10–15 metų.

„Tam trukdė ne tik nepakankamai ryški socialinė ekonominės politikos orientacija, bet ir krizės. Pagaliau prisiminkime, kad startavome nuo gerokai žemesnio lygio 1990-aisiais, ir bendru atlyginimų ar pajamų lygiu tikrai negalime pasigirti“, – portalui LRT.lt komentavo ekonomistas.

V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Todėl, pasak G. Nausėdos, kai žmonės vertina visuomenėje neteisingą pajamų struktūrą, jie tai daro per savo pajamų prizmę. „Jei, sakykime, visi gyventų neturtingai, turbūt būtų dalis žmonių, kurie tik dėl to, kad jų atlyginimai yra labai maži, vertintų visuomenės struktūrą kaip neteisingą, nors visi toje visuomenėje gyventų skurdžiai. Tiesiog būdami blogosnuotaikos dėl savo finansinių pajamų, jie blogai ir kritiškai vertintų ir visuomenės socialinę struktūrą“, – tikina ekonomistas.

Kaip portalui LRT.lt sako G. Nausėda, visuomenės nuotaikos iš dalies yra pagrįstos, nes vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, remiantis Vakarų standartais, neatitinka viduriniosiosklasės pajamų, greičiau yra arčiau skurdo ribos.

„Klausimas, kaip tą viduriniąją klasę auginti? Visuomenėje, kurioje bendras pajamų lygis yra neaukštas, galima mėginti surasti tą nedidelę dalį, kurios sąskaita pajamas būtų galima perskirstyti.

Bijau, kad šis kelias yra nelabai perspektyvus, nes ta dalis, kitaip nei Danijoje, Vokietijoje ar Olandijoje, yra tikrai nedidelė – gaunančių gerokai didesnį nei vidutinį darbo užmokestį yra tik keli procentai. Ne 40 ar 50 proc., bet viso labo 5–7 proc. žmonių. Tuomet juos reikėtų visiškai nustekenti, jų pajamas apmokestinti 90–100 proc., kad turėtume bent kažkokį apčiuopiamą visuomenės pajamų perskirstymo efektą.

Kitas kelias yra mėginti per spartesnį gamybos efektyvumo kėlimą, minimalios mėnesio algos didinimą iš pradžių pasiekti bent tiek, kad žemesnėje pajamų grupėje esančių žmonių padėtis gerėtų, ir palaipsniui galbūt mažinti jų apmokestinimo naštą, palyginti su daugiau uždirbančiais žmonėmis. Vienas iš tokių gerų instrumentų yra neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas“, – LRT.lt kalbėjo ekonomistas.

Vis tik, pasak G. Nausėdos, NPD kėlimas Lietuvoje labai sunkiai skinasi kelią, nes tai kainuoja biudžeto pinigus, o jų esą visuomet gaila. „NPD buvo keliamas tik vieną kartą – 2014-aisiais, ir kol kas nematyti perspektyvos, kad jis dar būtų keliamas. Tad turime tokią nelabai linksmą situaciją, bet, manau, žmonių požiūris į visuomenės struktūrą nėra labai nutolęs nuo realybės“, – mano SEB banko prezidento patarėjas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...