captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro zona pritarė Graikijos gelbėjimo paketui mainais į didelio masto reformas

Euro zonos finansų ministrai penktadienį vėlai vakare pritarė trečiam finansinio gelbėjimo paketui, kurio vertė – iki 86 mlrd. eurų, turinčiam išlaikyti Graikiją vieningosios valiutos zonoje mainais į precedento neturinčią reformų programą, kurią Atėnai anksčiau buvo atmetę.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį vėlai vakare pritarė trečiam finansinio gelbėjimo paketui, kurio vertė – iki 86 mlrd. eurų, turinčiam išlaikyti Graikiją vieningosios valiutos zonoje mainais į precedento neturinčią reformų programą, kurią Atėnai anksčiau buvo atmetę.

Penktadienį ryte Graikijos įstatymų leidėjai patvirtino tą susitarimą po visą naktį užsitęsusių įtemptų debatų dėl daugelio žmonių kasdienį gyvenimą galinčių paveikti sąlygų, kurias Atėnams iškėlė skolintojai.

„Graikijai bus atverta galimybė per ateinančius trejus metus pasiskolinti iki 86 mlrd. eurų“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, paskelbtame po šešias valandas trukusių derybų Briuselyje.

Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad šešis mėnesius trukusios derybos su premjero Aleksio Cipro kairiąja vyriausybe, kuri sausį atėjo į valdžią, žadėdama priešintis griežto taupymo politikai, buvo sudėtingos ir sekinančios.

„Mes kartu žvelgėme į bedugnę. Tačiau šiandien džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad visos šalys laikėsi savo įsipareigojimų. Graikija vykdo savo ambicingus reformų įsipareigojimus“, – sakoma J.-C.Junckerio pranešime.

„Šiandieninio (susitikimo) žinia yra garsi ir aiški: su šiuo pagrindu Graikija yra ir neatšaukiamai išliks euro zonos nare“, – pabrėžė jis.

Pirmoji 13 mlrd. eurų išmoka bus pervesta Graikijai ateinančią savaitę ir padės atlikti mokėjimą Europos centriniam bankui (ECB), kurio terminas sukaks rugpjūčio 20 dieną.

A.Cipras iškilo į valdžią sausį, naudodamasis visuomenės nepasitenkinimu dėl mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir kitų reformų, kurias reikalavo vykdyti šalies skolintojai mainais į ankstesnius du finansinio gelbėjimo paketus, kurių bendra suma – 240 mlrd. eurų.

Pasak jo, griežto taupymo politika tik pakenkė, o ne pagelbėjo ekonomikai, tik pernai išėjusiai iš šešerius metus trukusios gilios recesijos.

Pavargęs Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas išėjo po penktadienį pasibaigusio Eurogrupės susitikimo, sakydamas, kad dabar jo tėvynainiams reikia eiti į priekį.

„Tikėkimės, kad Graikijos žmonės sugebės kiek įmanoma geriau pasinaudoti šia sutartimi, šiomis reformomis ir gebėjimu reformuotis bei slopinti bet kokius neigiamus padarinius, kurių neabejotinai atneš ši sutartis“, – sakoma E.Cakalotos pranešime.

Vokietijos ministras – optimistiškas

Vokietijos, kuri yra faktinė didžiausia Europos skolintoja, finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, griežtai kritikavęs naują finansinės pagalbos planą, sakė, kad „mes norime pasinaudoti šia galimybe“ atgaivinti Graikijos ekonomiką.

„Tuo pačiu privalome išlikti atsargūs, nes savaime suprantama, jog tai susiję su atverta galimybe gauti dideles sumas“, – pabrėžė jis per spaudos konferenciją.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, Eurogrupės vadovas, sakė, kad ministrai „sveikino platų spektrą politikos priemonių (numatytų sutartyje), kurios, jeigu bus ryžtingai įgyvendintos, išspręs pagrindinius iššūkius, iškilusius Graikijos ekonomikai“.

„Esame tikri, kad ryžtingas ir kiek įmanoma greitesnis įgyvendinimas ... leis Graikijos ekonomikai grįžti į tvaraus augimo kelią, pagrįstą tvirtais viešaisiais finansais, padidintu konkurencingumu, dideliu įdarbinimu ir finansiniu stabilumu“, – pridūrė jis.

Pagal naująją programą Graikija turės subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, kad užtikrintų perteklinį pirminį biudžetą, kuris skaičiuojamas neįskaitant palūkanų už valstybės skolas. Šalis taip pat turės vykdyti didelę privatizacijos programą, kuri padėtų sumažinti milžinišką – apie 320 mlrd. eurų – skolų naštą.

Pardavus dalį valstybei priklausančio turto tikimasi per trejus metus surinkti daugiau negu 6 mlrd. eurų, tačiau galutinis tikslas – išspausti 50 mlrd. eurų. Tokia suma leistų rekapitalizuoti bankų sistemą ir sumažinti skolas.

J.Dijsselbloemas pripažino, kad skolų mažinimo klausimas yra vienas svarbiausių, juolab kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įsitikinęs, kad Graikija negalės atsitiesti, jeigu jos našta nebus sumažinta.

Tačiau Vokietija jeigu ne atvirai priešiškai, tai bent jau skeptiškai vertina bet kokius pasiūlymus „apkarpyti“ – kitaip tariant, nurašyti – dalį Graikijos skolų, nes toks žingsnis Berlynui ir kitiems Graikijos skolų valdytojams potencialiai kainuotų milijardus eurų.

J.Dijsselbloemas sakė, kad Eurogrupė taip pat nusistačiusi prieš bet kokį „apkarpymą“, bet yra pasiruošusi svarstyti kitokias priemones, įskaitant obligacijų išpirkimo terminų pratęsimą.

„Eurogrupė laiko tolesnį TVF dalyvavimą šioje programoje būtinu“, – sakoma jo pranešime.

„Svarbus žingsnis į priekį“

TVF vadovė Christine Lagarde, kuri netiesiogiai dalyvavo Eurogrupės susitikime, naudodamasi vaizdo tiltu, atskirame pranešime pabrėžė, kad naujasis susitarimas yra „labai svarbus žingsnis į priekį“.

„Tačiau toliau tvirtai laikausi požiūrio, kad Graikijos skola tapo netvari ir kad Graikija negali atkurti skolos tvarumo vien savo veiksmais, – pažymėjo ji. – Taigi skolos tvarumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu lygiai taip pat kritiškai svarbu, kad Graikijos partneriai Europoje prisiimtų konkrečių įsipareigojimų ... reikšmingai sumažinti skolas – gerokai daugiau negu buvo iki šiol svarstyta.“

Pažanga šioje srityje leistų TVF svarstyti galimybę toliau teikti pagalbą Graikijai, kai šis planas bus iš naujo išnagrinėtas, veikiausiai spalį, pridūrė Ch.Lagarde.

Per penktadienį vykusį balsavimą dėl šios programos Graikijos parlamente trečdalis A.Cipro radikalios kairiosios partijos „Syriza“ deputatų sukilo prieš premjerą. Prastumti susitarimą A.Ciprui padėjo opozicija, todėl sustiprėjo spėlionės, kad premjeras bus priverstas paskelbti pirmalaikius rinkimus.

Naujasis planas numato ne vien ekonomikos valdymo priemones, bet ir esminę Graikijos sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų sistemos, taip pat verslo praktikos ir viešojo administravimo pertvarką.

Naujosios taisyklės paveiks netgi iš pažiūros nereikšmingas visuomenės kasdienio gyvenimo detales, pradedant vizitais pas gydytojus, baigiant pasterizuoto pieno galiojimo datos pratęsimu prekybos centrų lentynose.

A.Cipras sakė parlamentui, kad jo vyriausybė „prisiėmė atsakomybę toliau kovoti, o ne nusižudyti ir tuomet bėgti į kitus tarptautinius forumus bei sakyti, kad nesąžininga, jog mums teko nusižudyti“.

R. Šadžius: Graikijai dabar svarbu surinkti mokesčius

Finansų ministras sako, kad pirmoji Graikiją pasieksianti finansinės paramos dalis – 26 milijardai eurų – yra svarbiausia iš naujosios gelbėjimo programos. Rimanto Šadžiaus teigimu, dalis lėšų bus skirta stiprinti bankams bei papildyti valstybės biudžetą. 

Ministras taip pat pabrėžia, jog  Atėnams šiuo metu labai svarbu surinkti mokesčius, kad programa būtų įgyvendinta sėkmingai. Penktadienį euro zonos ministrai Briuselyje pritarė naujajai Graikijos finansinio gelbėjimo programai. Pagal ją, šaliai per ateinančius trejus metus bus paskolinta apie 86 milijardus eurų.

Taip siekiama išsaugoti Graikiją euro zonoje ir išgelbėti ją nuo bankroto. Šalis mainais įsipareigoja griežtai taupyti.

Graikijos skolintojai įgis precedento neturinčią įtaką vyriausybės politikai

Graikijos tarptautiniai skolintojai įgis precedento neturinčią įtaką šalies vyriausybei, turinčią užtikrinti, kad Atėnai laikysis jau trečiojo finansinio gelbėjimo paketo sąlygų, tik dar nežinia, ar tai užtikrins naujosios programos sėkmę.
 
Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktas iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos planas Graikijoje paveiks ir kasdienį gyvenimą – pradedant vizitais pas gydytojus ir baigiant duonos pardavimu.
 
Tačiau analitikai sako, jog griežta šios programos priežiūra, turinti užtikrinti, kad Atėnai laikysis susitarimo, gali duoti priešingų rezultatų, kurstydama visuomenės nusiteikimą prieš kreditorius. Toks pasipiktinimas šių metų sausį jau atvedė į valdžią radikalią kairiąją premjero A. Cipro vyriausybę.
 
Analitikai sako, kad patiems skolintojams kyla savų politinių problemų, ypač Vokietijoje, kur daugelis rinkėjų nelinkę pritarti tolesniam pinigų kišimui į Graikiją, kurios gelbėjimą jie laiko žlugusiu reikalu.
 
„Dabartinė sutartis negarantuoja, kad Graikija išliks euro zonoje, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos Marshallo fondo analitikė Daniela Schwarzer. – Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis visų šalių politinius įsipareigojimus šiuo laiko momentu. Tačiau gali iškilti politinių, ekonominių ir finansinių kliūčių.“
 
Kai buvo rengiamos ankstesnės Graikijos finansinio gelbėjimo programos 2010 ir 2012 metais, skolintojai reikalavo vykdyti skausmingą mokesčių didinimą, mažinti biudžeto išlaidas ir vykdyti kitokias ekonomikos reformas mainais į iš viso 240 mlrd. eurų paskolą.
 
Tos priemonės nesuveikė.
 
Programoms stringant Graikiją nugrimzdo į šešerius metus trukusią gilią recesiją, bet kreditoriai kaltino Atėnų vyriausybes nesilaikant savo įsipareigojimų.
 
Atėnai savo ruožtu kaltino skolintojus, kad jie nori per daug ir per greitai. Graikija skundėsi, kad griežto taupymo politika atnešė daugiau žalos negu naudos, nes visuomenėje smarkiai padidėjo nepasitenkinimas dėl primygtinos užsienio jėgų kontrolės.
 
Naujausios programos sąlygos numato dar didesnio masto kišimąsi: Atėnams buvo pateiktas ilgas sąrašas, ką reikia ir ko negalima daryti, kreditoriams siekiant užkirsti bet kokią galimybę išsisukti nuo įpareigojimų vykdymo.
 
Tas paketas numato ne vien ekonomikos valdymo priemones, bet ir dideles reformas sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų srityse, taip pat viešojo valdymo modernizaciją ir depolitizaciją.
 
Naujos taisyklės paveiks netgi iš pažiūros nereikšmingas kasdienio gyvenimo detales: pavyzdžiui, kreditoriai nori, kad kepyklos duonos kainą nustatytų ne už kepalą, o pagal svorį. Taip pat bus reikalaujama pratęsti pasterizuoto pieno galiojimo laiką prekybos centruose.
 
Be to, vyriausybė turės pertvarkyti švietimo sistemą pagal „geriausią ES praktiką“. Tokie standartai taip pat nustatyti daugeliui kitų Atėnų naujųjų įsipareigojimų, įskaitant pastangas išvalyti bankus, pradėti naują privatizacijos bangą ir atverti profesijas, kurios iki šiol buvo uždaros.
 
Daugelis tų įsipareigojimų turės būti įtvirtinti įstatymuose prieš bet kokį faktinį pagalbos lėšų pervedimą. Skolintojai reguliariai vykdys reformų kontrolę, o pirmasis patikrinimas numatomas spalį.
 
Analitikai sako, kad tokia griežta priežiūra kelia klausimų, ar pagalbos programa iš tikrųjų yra įgyvendinamas. Labai abejotinai ar šis planas Graikijoje bus laikomas demokratišku.
 
„Demokratinio legitimumo problema neturėtų būti nuvertinta – nei Graikijos, nei skolintojų“, – pabrėžė D.Schwarzer.
 
„Tai galioja Graikijai, lėšas gaunančiai šaliai, kuriai taikomos vis griežtesnės kontrolės priemonės ir kur kritikai jau seniai atkreipė dėmesį į suverenumo mažėjimą, – aiškino ji. – Skolintojams kyla panašių problemų dėl legitimumo, nes tampa vis sunkiau paaiškinti mokesčių mokėtojams, kodėl jie turėtų teikti likvidumo pagalbą šaliai, kuri buvo pripažinta nemokia.“
 
Liuksemburge įsikūrusio analitinio centro CVCE Europos studijų instituto tyrimų koordinatorius Fredericas Allemand'as sakė, kad bet kuriai vyriausybei sunku užsitikrinti palaikymą nepopuliarioms priemonėms, ypač jeigu jos primetamos iš šalies.
 
„Bet kuriai šaliai, juolab finansinio gelbėjimo programos atveju, visuomet labai sunku priimti sąlygas, kurios buvo išdėstytos kitų, – F.Allemand'as sakė AFP. – Tarp Graikijos žmonių tvyro netikrumas dėl ateities, dėl būtinybės ir dėl tų priemonių nepriimtinumo, žinant, kad pirmalaikiai rinkimai yra labai tikėtini.“
 
Kita medalio pusė – kad Graikija galbūt neturi kito pasirinkimo.
 
„Graikai iš tikrųjų nelabai turėjo iš ko rinktis“, – sakė Londone veikiančio Ekonomikos ir verslo tyrimų centro vyriausioji ekonomikos patarėja Vicky Pryce.
 
„Finansinio gelbėjimo paketo sąlygos gana rūsčios, bet tai išlaikys Graikiją euro zonoje – bent jau ilgiau negu ji būtų išsilaikiusi priešingu atveju, – aiškino ji. – Tai neišvengiamas blogis.“
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...