captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paradoksas: nedirbančių pajamos auga, o dirbančių – ne

Jei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis grįžtų į prieškrizinį lygį, 13-os kategorijos valdininkų, kurių yra daugiausiai, atlyginimas padidėtų beveik 72 eurais. Tačiau kol kas to daryti neketinama, nes politikams labiau rūpi pensininkai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis grįžtų į prieškrizinį lygį, 13-os kategorijos valdininkų, kurių yra daugiausiai, atlyginimas padidėtų beveik 72 eurais. Tačiau kol kas to daryti neketinama, nes politikams labiau rūpi pensininkai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė šią savaitę pranešė, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos vidutinė pensija galėtų didėti apie 16 eurų arba 6 proc.

Ministerijos atstovai DELFI informavo, kad toks sprendimas priimtas įvertinus „Sodros“ biudžeto situaciją. Planuojama, kad „Sodros“ biudžeto surenkamos įmokos pensijoms kitąmet viršys išlaidas, todėl ketinama didinti socialinio draudimo bazinę pensiją (dabar 108 eurai) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (434 eurai).

Jos atitinkamai didėtų iki 115 ir 462 eurų, t. y. po maždaug 6 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius tokį didėjimą palaikė ir dar pridūrė, kad pensijos galėtų būti pakeltos pusmečiu anksčiau.

Indeksavimo klausimas

Rudens sesijoje Seimas turėtų svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektą, kuriame numatytas pensijų indeksavimo mechanizmas. Pagal jį nuo 2017 metų pensijų dydžiai priklausytų nuo trijų praėjusių, dabartinių ir trijų ateinančių metų darbo užmokesčio fondo augimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai teigė, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimus dėl pensijų didinimo priima vyriausybė, todėl pensijas bus galima didinti net jeigu Seimas nepritartų indeksavimo mechanizmui.

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad pritaria tiek pensijų didinimui, tiek ir jų indeksavimui.

„Dar 2007 metų pabaigoje buvo priimtas mano pateiktas įstatymas, kuriame susieta pensijų ir minimalių išmokų, minimalaus atlyginimo didinimas su per tam tikrą laiką buvusia infliacija. Visada nuosekliai sakiau, kad reikia susieti su ekonominiais dalykais, tada viskas bus paprasčiau. Tačiau konservatoriai jį panaikino.

Mokslininkai yra paskaičiavę, kad jeigu tokia sistema būtų galiojusi nuo 1990 metų, tada „Sodra“ šiandien tikrai neturėtų tokios skolos, ji būtų nebent labai maža. Nebūtų tokių politinių sprendimų, kurie ir užaugino skolą“, – priminė politikas.

Tarnautojams pinigų nėra

Tačiau valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiuo metu sudaro 130,5 euro, SADM didinti nesiūlo.

Paskutinį kartą algos bazinis dydis buvo keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis buvo sumažintas nuo 490 litų (141,9 euro) iki 450 litų (130,5 euro). Tais metais šalies bendrasis vidaus produktas smuko beveik 15 proc.

„2016 metams patvirtinti tą patį 130,5 euro bazinį dydį siūloma atsižvelgiant į Finansų ministerijos pateiktą informaciją, kad artimiausiu metu šalies finansinės galimybės bus labai ribotos. Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, Konstitucinio Teismo teisėjų ir karių darbo užmokestis (atlyginimai) bei kitos teisės aktuose nustatytos išmokos nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų“, – aiškino ministerijos atstovai.

Tačiau pinigų pensijoms kelti randama. Tam iš „Sodros“ biudžeto reikėtų papildomų 75 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto – 10 mln. eurų.

Tuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasipiktino ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

A. Sysas sakė, kad sprendimas nekeisti atlyginimų, bet didinti pensijas yra politinis.

„Reikia žiūrėti į realų gyvenimą ir bent jau mažiausias pajamas gaunantiems darbo užmokestis iš lėto turėtų didėti. Kai kuriuose sektoriuose tai jau prasidėjo. Manau, kad svarstydami kitų metų biudžetą žiūrėsime, ką galime padaryti su biudžetininkais. Gal valstybės tarnautojams dar nesugebėsime padidinti, nes tam reikalingi pinigėliai“, – kalbėjo jis.

Rodo į galimybes

SADM aiškino, kad siūlymas didinti pensijas atspindi valstybės bei „Sodros“ biudžetų galimybes, tačiau neatsakė, ar tai rodo, kad pensininkai jiems rūpi labiau, nei valstybės tarnautojai.

Savo ruožtu A. Sysas nesutiko, kad pensininkai politikams rūpi labiau. „Vis tiek spręsime sumažintų atlyginimų kompensavimo klausimą. Prasidėjus sesijai bus diskusijos dėl kitų metų biudžeto ir matysime, ką realiai galėsime įvykdyti. Mus riboja ir fiskalinės drausmės įstatymas, kuris neleidžia šokti aukščiau bambos“, – žadėjo jis.

Valstybės tarnautojų registro duomenimis, Lietuvoje liepos 1 dieną iš viso buvo 52 816 valstybės tarnautojų. Jų pareiginės algos svyruoja nuo 1696,50 eurų (tiek gauna aukščiausios 20 kategorijos valdininkai) iki 391,50 eurų (1 kategorijos darbuotojai).

Be pareiginės algos jie taip pat gali gauti priedų už stažą ar klasę bei kitokių priemokų, kurios gali sudaryti reikšmingą viso atlyginimo dalį.

Minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje šiuo metu yra 325 eurai. Nuo kitų metų ketinama ją padidinti iki 350 eurų.

Bazinis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas nesikeičia jau šešerius metus.

Pensijos paskutinį kartą didėjo liepos 1 dieną, vidutiniškai jos išaugo 5 eurais.

Iki artimiausių Seimo rinkimų, kurie vyks 2016 metų spalio 9 dieną, liko 14 mėnesių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close