captcha

Jūsų klausimas priimtas

VP skyrybos: VMI imasi naujo tyrimo

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tirti galimas mokesčių vengimo schemas vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Vykdant šį tyrimą bus kreipiamasi ir į partnerius Estijoje.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tirti galimas mokesčių vengimo schemas vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Vykdant šį tyrimą bus kreipiamasi ir į partnerius Estijoje.

Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas DELFI komentavo, kad mokesčių administratorius subūrė profesionaliausių ekspertų iš skirtingų padalinių komandą „Vilniaus prekybos“ grupės veiklų tyrimui.

„Komanda tikrina ir vertina didžiulius kiekius gaunamos informacijos ir bendradarbiaus su užsienio šalių partneriais, tarp jų ir Estija, aiškinantis galimai neteisėtų mokesčių schemų turinį. Pagrindinis tyrimo uždavinys yra sandorius vertinti ne pagal jų formaliąją išraišką, bet atsižvelgiant į jų vykdymo tikslus bei turinį, t.y. įvertinti ar jie nebuvo vykdomi mokesčių išvengimo tikslais“, – apibendrino jis.

Estijoje yra keletas „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių, iš Estijos yra valdoma Lietuvoje veikianti bendrovė „Franmax". Ši įmonė veikia franšizės būdu ir parduoda teisę naudotis „Maxima" prekės ženklu ir kitomis žiniomis, reikalingomis parduotuvių kūrimui. Mokesčių inspekcija šio tyrimo metu planuoja naudoti ne tik Lietuvoje turimą informaciją.

„Agresyvaus mokesčių planavimo ir vengimo schemos, kuriomis bando naudotis didžiosios pasaulio kompanijos ir jų akcininkai, mokesčių administratoriams yra pažįstamos. Mokesčių inspekcija pasinaudos pasauline mokesčių administratorių praktika tiriant visą gautą informaciją ir analizuojant schemas“, – komentavo A. Klerauskas.

Šio akcininkų ginčo kontekste, jis dar kartą pakartojo principinę institucijos poziciją.

„Valstybinė mokesčių inspekcija pirmiausia norėtų pažymėti, kad niekada nedalyvavo ir neplanuoja dalyvauti verslo partnerių konfliktuose ir niekada nebus įrankiu, kuriuo galėtų naudotis akcininkai kovai su konkurentais“, – raštu dėstė A. Klerauskas.

Kartu jis priminė, kad Mokesčių inspekcija didžiųjų mokesčių mokėtojų veiksmus, kuriems priklauso ir „Vilniaus prekybos“ grupė, nuolat vertina ir tiria, aiškindamasi, ar nebuvo išvengta privalomų mokesčių. Dėl vykstančio tyrimo Mokesčių inspekcija išsamiau savo veiksmų nekomentuoja.

Pasigedo milijonų mokesčių

Smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius viešai nurodė žinantis schemų, kaip Lietuva galimai negavo šimtų milijonų litų mokesčių dėl įvairių grupėje atliktų pertvarkų, o pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus pusė tokius kaltinimus vadina nepagrįstais. M. Marcinkevičiaus nuomone, mokesčių „Vilniaus prekybos“ grupei pavyko išvengti per mokestines struktūras, vykdant reorganizacijas, akcijų perleidimus ar teikiant paskolas: taip galimai buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

DELFI pasidomėjo, kaip vyko grupės plėtra artimajame užsienyje: Latvijoje ir Estijoje. „Maxima“ nurodo, kad plėtos į Baltijos šalis ėmėsi pirmiausiai: 2001 m. atidarytos pirmosios parduotuvės Latvijoje ir Estijoje, o 2005 m. jau Bulgarijoje.

„Plečiantis į daugiau šalių, ši patirtis: žmonės, prekės ženklai ir visos sukauptos žinios iš lietuviškos „Maximos“ įmonės palaipsniui kaupėsi holdinge – „Maxima grupėje“. Šios įmonės pajamas sudarė paslaugų mokestis, kurį ji rinkdavo iš jos valdomų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir, vėliau, Bulgarijoje. „Maximos“ įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje apyvartoms didėjant, holdinge pradėjo kauptis vis daugiau funkcijų ir patirties, daugėjo ir specialistų. Holdingo – turto valdytojo veiklos sritis išsiplėtė tiek, kad paslaugų teikimas pradėjo nebeatitikti esmės“, – komentavo N. Numavičiaus pozicijai atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė.

Pradėta reorganizacija

2011 m. nuspręsta verslus atskirti reorganizuojant „Vilniaus prekybą“: prekės ženklas ir kita parduotuvėms kurti reikalinga veikla susieta su franšize ir perduota įmonei „Maxima group", kuri vėliau pakeitė pavadinimą į Lietuvoje veikiančią bendrovę „Franmax“. Tuo metu „Maxima grupė“ liko valdyti „Maximos“ prekybos tinklų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje įmones.

„Franšizės paslaugų teikimas yra įprastas ir tarptautiniams prekybos tinklams, ir tarptautiniams prekės ženklams, – dėstoma komentare. – Nerijaus Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė tarptautinę brandą.“

Paprašyta nurodyti, kiek sumokama mokesčių nuo grupės atskyrus franšizę, O. Pertoševičienė pateikia Mokesčių inspekcijai pateiktų mokesčių deklaracijų duomenis: 2008 – 2010 m. sumokėtas „Franmax“ (anksčiau „Maxima group“) pelno mokestis Lietuvoje buvo 0 Lt, o nuo 2011 m. augo, tais metais pasiekdamas 16,87 mln. Lt (4,89 mln. eurų), dar kitais – 25,473 mln. Lt (7,38 mln. eurų), o 2013 m. – 26,107 mln. Lt (7,56 mln. eurų).

„Įstatymai neleidžia reorganizacijos vykdyti tuomet, kai atskyrimas daromas siekiant sumažinti mokestinę naštą. Jei po reorganizacijos abi įmonės būtų pradėjusios mokėti mažiau mokesčių, nei prieš tai mokėjo „Maxima grupė“ – franšizės veiklą būtų reikėję parduoti. Tačiau po reorganizacijos bendra „Maxima grupės" bei nuo jos atskirtos „Maxima group“ (vėliau „Franmax“) mokestinė našta nesumažėjo, abi įmonės ir toliau veikė bei mokėjo mokesčius Lietuvoje”, – rašė advokatė.

Įmonių grupė skaičiuoja, kad nuo franšizės atsiradimo iki šių metų pradžios visos grupės įmonės sumokėjo 6 milijonais litų (1,74 mln. eurų) mokesčių daugiau, nei būtų sumokėję likusios prie senosios sistemos.

Lietuviškos įmonės valdymas – į Estiją, akcininkai nesutaria

Jei prieš reorganizaciją Estijoje ir Lietuvoje veikė po 2 įmonės, tai po reorganizacijos šios įmonės liko, tik buvo sukurta dar viena bendrovė Lietuvoje „Franmax“, kurios savininkė – Estijos bendrovė.

„Šis atskyrimas buvo vykdomas jau išsiskyrus dalies akcininkų verslo interesams, todėl, nors sandoris ir vyko tarp tų pačių akcininkų kontroliuojamų įmonių, jame buvo laikomasi aukščiausio skaidrumo reikalavimų, būdingų tokiems sandoriams“, – teigė O. Pertoševičienė.

Tam, kad ateityje būtų išvengta priekaištų dėl skaidrumo, „Maxima grupės“ vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai, bet skaičiuojant franšizės tiekėjo kainą buvo vertinama sąlyga, ar bus užtikrinta galimybė gauti pajamas iš klientų. Įmonė nurodo, kad „Franmax“ darbuotojai dirba Lietuvoje, todėl ši įmonė yra registruota, veikia ir visus mokesčius moka Lietuvoje.

Skelbta, kad holdingas Estijoje buvo suformuotas verslo plėtros sumetimais.

DELFI kalbinti investuotojai ir mokesčių specialistai yra komentavę, kodėl dalis kitų lietuviškų įmonių pasirenka valdančiąją įmonę perkelti į Estiją: ten juridiniam asmeniui yra pigiau sukaupti lėšų pelno pavidalu, nes šalies įstatymai numato, kad pelno mokesčio nereikia mokėti, jei jis nėra išmokamas fiziniams asmenims.

Iš Estijos – į Ispaniją

Šiemet grupėje toliau vyko pertvarkos: Lietuvoje veikianti „Franmax“ buvo parduota Ispanijos prekybos tinklą „Supersol“ valdančiai kompanijai „Carson“, kuri taip pat priklauso tiems patiems akcininkams.

„Nuo to mokesčių našta taip pat nepasikeitė. „Franmax“ Lietuvoje dirbo, dirba ir visus mokesčius moka Lietuvoje“, – rašė O. Pertoševičienė.

Paaiškinama, kad bendras šių trijų įmonių rezultatas ir pinigų srautai – teigiami, o jei „Supersol“ prireikia lėšų, „Carson“ jas rinkos kaina skolinasi iš kitų grupės įmonių.

„Neseniai „Carson“ tokiu būdu užsitikrino 90 mln. eurų finansavimą iš kitos tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės. Dar norėtume pastebėti, kad tokie verslo finansavimo sprendimai yra įprasti didelėms tarp įvairių šalių išsidėsčiusioms bendrovėms ir jie niekaip nepažeidžia Lietuvos ar kitų jurisdikcijų teisinių aktų. Be to, tiek „Carson“, tiek ir minimą paskolą suteikusi įmonė yra tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės, kuriose Mindaugui Marcinkevičiui priklausanti dalis yra beveik identiška“, – rašoma komentare.

Skaičiuojama, kad „Supersol“ nuostoliai nuo 2012 metais siekusių 30,3 mln. eurų, sumažėjo iki 14,8 mln. eurų pernai, o šių metų pabaigoje planuojama, kad neviršys 7,3 mln. eurų.

DELFI primena, kad viešai smulkusis akcininkas M. Marcinkevičius nurodė, kad dalį galimai nesumokėtų mokesčių atlygintų ir pats, tačiau savo pareiškimu siekia atkreipti valstybės institucijų dėmesį. Kartu smulkusis akcininkas atskleidė, kad norėtų išpirkti dabar visiems investuotojams priklausantį turtą: Lietuvoje veikiančius prekybos ir pramogų centrus „Akropolius“.

Savo ruožtu, kiti investuotojai atkerta, kad tokie kaltinimai yra spaudimas parduoti turtą, o kova vyksta ne dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, o dėl asmeninės naudos ir pinigų.

Pernai „Vilniaus prekybos“ grupė gavo 3,06 mlrd. eurų konsoliduotų audituotų pajamų, tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Bendrovės konsoliduotas audituotas pelnas per metus padidėjo 4,5 proc., iki 83,38 mln. eurų.

„Vilniaus prekyba“ yra holdingo bendrovė, per kitas bendroves valdanti įmones „Maxima grupė“, „Euroapotheca“ bei „Ermitažas“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...