captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas trečias nekenčia reklamos internete

Nors kai ku­rie ty­ri­mai ro­do, kad be­veik treč­da­lis var­to­to­jų Lie­tu­vo­je blo­kuo­ja in­ter­ne­ti­nę rek­la­mą, eks­per­tai dar ne­su­ta­ria dėl šių blo­ka­vi­mo prie­mo­nių įta­kos in­ter­ne­ti­nės rek­la­mos po­pu­lia­ru­mui. Ki­ta ver­tus, rek­la­mos už­sa­ko­vai ieš­ko nau­jų rek­la­mos for­mų in­ter­ne­te, taip pat po tru­pu­tį ke­lia­si į daug ža­dan­tį mo­bi­lų­jį in­ter­ne­tą, rašo lzinios.lt.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors kai ku­rie ty­ri­mai ro­do, kad be­veik treč­da­lis var­to­to­jų Lie­tu­vo­je blo­kuo­ja in­ter­ne­ti­nę rek­la­mą, eks­per­tai dar ne­su­ta­ria dėl šių blo­ka­vi­mo prie­mo­nių įta­kos in­ter­ne­ti­nės rek­la­mos po­pu­lia­ru­mui. Ki­ta ver­tus, rek­la­mos už­sa­ko­vai ieš­ko nau­jų rek­la­mos for­mų in­ter­ne­te, taip pat po tru­pu­tį ke­lia­si į daug ža­dan­tį mo­bi­lų­jį in­ter­ne­tą, rašo lzinios.lt.

Šie­met Lie­tu­vo­je rek­la­mos in­ter­ne­te blo­ka­vi­mo prie­mo­nė­mis nau­do­jo­si vi­du­ti­niš­kai 29 proc. var­to­to­jų, ir pa­gal šį ro­dik­lį ša­lis ap­len­kė Ka­na­dą, Da­ni­ją ir Šve­di­ją. Var­to­to­jų, nau­do­jan­čių šias prie­mo­nes, de­mog­ra­fi­ja ati­tin­ka pa­sau­li­nes ten­den­ci­jas: rek­la­mą daž­niau blo­kuo­ja 18–29 me­tų žmo­nės, prie­mo­nės la­biau­siai pa­pli­tu­sios tarp vy­rų. To­kius duo­me­nis pa­tei­kė ži­niask­lai­dos pla­na­vi­mo agen­tū­ra „Me­dia Hou­se“, at­li­ku­si ty­ri­mą kar­tu su bend­ro­ve „Sy­nop­ti­com“.

Ste­bi pokyčius

„Me­dia Hou­se“ In­ter­ne­to sky­riaus va­do­vas Jus­tas Juo­za­pai­tis pa­tvir­ti­no, kad pra­kti­ka blo­kuo­ti rek­la­mą in­ter­ne­te yra vis la­biau plin­tan­ti ne tik pa­sau­ly­je, bet ir Lie­tu­vo­je. O tai esą stip­ri­na po­rei­kį di­din­ti in­ter­ne­to rek­la­mos prie­mo­nių komp­lek­siš­ku­mą, pa­vyz­džiui, į stra­te­gi­ją įtrau­kiant tu­ri­nio rin­ko­da­rą, ku­ri ne­blo­kuo­ja­ma. Pa­šne­ko­vas nu­ro­dė, kad tu­ri­nio rin­ko­da­ra yra pla­ti sri­tis ir api­ma už­sa­ko­muo­sius straips­nius, bend­rus tu­ri­nio pro­jek­tus su por­ta­lais, ini­ci­juo­ja­mus ko­mer­ci­nių klien­tų, ir pan.

J. Juo­za­pai­tis sa­kė pa­ste­bin­tis ir dar vie­ną pa­si­kei­ti­mą: por­ta­lai pra­dė­jo siū­ly­ti ga­li­my­bę pirk­ti rek­la­mos vie­tą ir ro­dy­ti rek­la­mą tiems, ku­rie nau­do­ja blo­ka­vi­mo prie­mo­nes. Ki­taip ta­riant, rek­la­mos už­sa­ko­vams siū­lo­mi bū­dai apei­ti rek­la­mos blo­kus. Ta­čiau toks spren­di­mas, kaip pa­žy­mė­jo spe­cia­lis­tas, ga­li bū­ti efek­ty­vus ne­bent ge­rai pa­žįs­tant rek­la­mos ven­gian­čią tiks­li­nę au­di­to­ri­ją. Mat jos ne­do­mi­nan­ti rek­la­ma ga­li su­lauk­ti prieš­in­go efek­to: su­er­zin­ti var­to­to­ją ir veik­ti vei­kiau kaip an­ti­rek­la­ma.

In­ter­ne­ti­nės rek­la­mos spe­cia­lis­tas pa­aiš­ki­no, kad rek­la­mos blo­ka­vi­mo įran­kis, pa­pras­tai ta­riant, – tai įskie­pis nar­šyk­lė­jė, „už­krau­nant“ pus­la­pį jis ske­nuo­ja tu­ri­nį ir blo­kuo­ja vi­sus tre­čių­jų ša­lių ko­dus. Por­ta­lai įsi­gud­ri­na rek­la­mą įdė­ti kaip tu­ri­nio ele­men­tą, t. y. be rek­la­mos se­ki­mo ko­dų, ir taip ji įvei­kia blo­ka­vi­mo įran­kio fil­trą.

Kels kar­te­lę rek­la­mai

Lais­vai sam­do­mas in­ter­ne­ti­nės rek­la­mos spe­cia­lis­tas To­mas Mor­kū­nas pri­pa­ži­no, kad šiuo­lai­ki­nės ga­li­my­bės blo­kuo­ti rek­la­mą ge­ro­kai ap­sun­ki­na in­ter­ne­ti­nių pro­jek­tų mo­ne­ti­za­vi­mą, ki­ta ver­tus, jos ska­ti­na rek­la­mos in­ter­ne­te to­bu­lė­ji­mą. Esą vis re­čiau ap­tin­ka­mi itin di­de­li iš­šo­kan­tys rek­la­mi­niai sky­de­liai ar pa­na­šaus po­bū­džio er­zi­nan­tys rek­la­mi­niai pra­ne­ši­mai. Blo­kuo­jant įpras­ti­nius rek­la­mi­nius sky­de­lius ar ki­tas itin pa­pli­tu­sias rek­la­mos for­mas, jos bus pa­kei­čia­mos nau­jo­mis, la­biau pri­si­tai­kan­čio­mis prie lan­ky­to­jo.

„Gal­būt vis la­biau bus orien­tuo­ja­ma­si į vaiz­do in­tar­pų rek­la­mą, jų blo­ka­vi­mą šiuo me­tu ga­li­ma kon­tro­liuo­ti blo­kuo­jant pa­ties vaiz­do įra­šo per­žiū­rą. O gal­būt bus sten­gia­ma­si iš­lai­ky­ti kuo di­des­nį lan­ky­to­jo pa­si­ten­ki­ni­mą jam pa­tei­kiant vis la­biau su­as­me­nin­tas rek­la­mas. Su­nku nu­spė­ti, ko­kios nau­jos rek­la­mos for­mos mū­sų lau­kia at­ei­ty­je. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad to­bu­lė­jant rek­la­mai to­bu­lės ir jos blo­ka­vi­mo prie­mo­nės“, – svars­tė rek­la­mos spe­cia­lis­tas.

Jis pa­žy­mė­jo, kad rek­la­ma, pri­si­tai­kan­ti prie lan­ky­to­jų po­rei­kių, yra ge­ro­kai efek­ty­ves­nė. Pui­kus to pa­vyz­dys – Goog­le AdWords pa­kar­to­ti­nė rin­ko­da­ra (re­mar­ke­tin­gas). T. Mor­kū­no įsi­ti­ki­ni­mu, var­to­to­jui ak­tua­li rek­la­ma, ge­ro­kai ma­žiau er­zi­nan­ti nei prieš akis iš­šo­kan­tys vi­siš­kai ne­ak­tua­lūs pa­siū­ly­mai, iš­lai­ko di­des­nį lan­ky­to­jų lo­ja­lu­mą, o sve­tai­nės sa­vi­nin­kai ne­pra­ran­da pa­ja­mų iš rek­la­mos.

Grės­mės nejaučia

Tuo metu in­ter­ne­to rek­la­mos tink­lo „Ad­net me­dia“ va­do­vas ir Lie­tu­vos mar­ke­tin­go aso­cia­ci­jos (Li­MA) val­dy­bos na­rys Li­nas Šiaut­ku­lis įsi­ti­ki­nęs, kad apie in­ter­ne­ti­nės rek­la­mos blo­ka­vi­mo įran­kius dau­giau šne­ka­ma, ne­gu jie iš tie­sų pa­pli­tę tarp var­to­to­jų. Anot jo, skir­tin­gi šal­ti­niai tei­gia, kad var­to­to­jų, įsi­die­gu­sių šiuos įran­kius, skai­čius ne­sie­kia nė 15 proc. vi­sų in­ter­ne­to var­to­to­jų. To­dėl ši jau prieš de­šimt­me­tį at­si­ra­du­si ga­li­my­bė blo­kuo­ti in­ter­ne­ti­nę rek­la­mą tu­ri men­ką įta­ką rek­la­mos in­dus­tri­jos au­gi­mui.

„Var­to­to­jų, blo­kuo­jan­čių rek­la­mą, yra tiek ma­žai, kad jie rek­la­mos apim­čiai ne­da­ro įta­kos. Ki­ta ver­tus, pa­ste­bi­mas spar­tus mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to var­to­ji­mo, taip pat vaiz­do tu­ri­nio var­to­ji­mo au­gi­mas. Tai rek­la­mos už­sa­ko­vams at­ve­ria ga­li­my­bes ro­dy­ti ki­to­kią rek­la­mą var­to­to­jams. Juo­lab kad vi­deo­rek­la­mą blo­kuo­ti su­dė­tin­ga, o mo­bi­liuo­siuo­se įren­gi­niuo­se rek­la­mos blo­ka­vi­mo įran­kiai nė­ra pa­pli­tę ir jų dar ne­daug su­kur­ta“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Me­ta­si į vaiz­do įrašus

Kaip pa­vyz­dį spar­čios mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to skvar­bos L. Šiaut­ku­lis pa­tei­kė so­cia­li­nį tink­lą „Facebook“, prie ku­rio net treč­da­lis var­to­to­jų jun­gia­si tik per mo­bi­liuo­sius įren­gi­nius. Lie­tu­va nuo pa­sau­li­nių ten­den­ci­jų esą ne­at­si­lie­ka – in­ter­ne­to var­to­ji­mas per mo­bi­liuo­sius įren­gi­nius spar­čiai au­ga ir mū­sų ša­ly­je.

Tai pa­tvir­ti­na ir „Ge­mius Bal­tic“ sta­tis­ti­ka: prieš me­tus, 2014 me­tų bir­že­lį, te­le­fo­nais nar­šė 788 tūkst. rea­lių var­to­to­jų (t. y. 7–74 me­tų au­di­to­ri­jos pa­sie­kia­mu­mas bu­vo 31,5 proc.), o šie­met bir­že­lį – 877 tūkst. in­ter­nau­tų (au­di­to­ri­jos pa­sie­kia­mu­mas – 34,9 proc.). Ty­ri­mų bend­ro­vės skai­čia­vi­mais, tai reiš­kia, kad te­le­fo­nus be­si­ren­kan­ti au­di­to­ri­ja per me­tus iš­au­go 11,3 pro­cen­to.

Nors au­gi­mo ten­den­ci­jos aki­vaiz­džios, mo­bi­lia­ja­me in­ter­ne­te, anot L. Šiaut­ku­lio, ma­to­mos tik rek­la­mos užuo­maz­gos. Pa­sta­ruo­ju me­tu ge­ro­kai dau­giau rek­lam­da­vių dė­me­sio in­ter­ne­te su­lau­kia vi­deo rek­la­ma. To­kio po­bū­džio rek­la­mai tiek vie­ti­nė­se TV plat­for­mo­se, tiek vi­siems ži­no­ma­me „Youtube“ ka­na­le už­sa­ko­vai ski­ria reikš­min­gą da­lį vi­so rek­la­mos biu­dže­to. To­kia ten­den­ci­ja yra na­tū­ra­li, tu­rint ome­ny­je, kad lie­tu­viai per in­ter­ne­tą vis dau­giau žiū­ri vaiz­do tu­ri­nį. Be to, ir su­sier­zi­ni­mas dėl vi­deo­rek­la­mos yra gal­būt ma­žes­nis, nes vaiz­do tu­ri­nys in­ter­ne­te yra tar­si te­le­vi­zi­jos ana­lo­gas, o žiū­rė­da­mi te­le­vi­zi­ją žmo­nės jau esą pri­pra­tę prie rek­la­mos blo­kų trik­džių.

Nau­jau­sia „Ge­miu­sAd­Mo­ni­tor“ at­as­kai­ta at­sklei­dė, kad lie­tu­viai ant rek­la­mi­nio vaiz­do kli­po, ro­do­mo prieš vaiz­do įra­šą, spau­džia pu­san­tro kar­to daž­niau nei ant sklan­dan­čios rek­la­mos, ku­ri yra an­tras dau­giau­sia in­ter­nau­tų veiks­mų su­lau­kian­tis for­ma­tas. Tai ro­do, kad vi­deo rek­la­mos yra ne tik itin po­pu­lia­rios už­sa­ko­vų, bet ir la­biau­siai su­do­mi­nan­čios var­to­to­ją.

Žen­gia ko­ja ko­jon su pasauliu

Ly­gin­da­mas lie­tu­vių in­ter­ne­ti­nę rek­la­mą su pa­sau­li­ne, L. Šiaut­ku­lis tei­gė, kad vie­ti­niai in­ter­ne­ti­nės rek­la­mos spe­cia­lis­tai sa­vo kom­pe­ten­ci­ja ne­nu­si­lei­džia di­des­nių rin­kų, pa­vyz­džiui, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, spe­cia­lis­tams. In­ter­ne­to tech­no­lo­gi­jos yra glo­ba­lios ir vi­siems prie­ina­mos, to­dėl net ma­ža Lie­tu­vos rin­ka sa­vo rek­la­mų spren­di­mais, įvai­ro­ve ir įman­tru­mu esą ly­giuo­ja­si su di­des­nė­mis ša­li­mis.

„Nu­si­lei­džia­me ne­bent tuo, kad kai ku­riems rek­la­mos spren­di­mams pri­tai­ky­ti Lie­tu­vo­je trūks­ta žmo­nių. O kai jų trūks­ta, su­nku pa­grįs­ti, ko­dėl už­sa­ko­vas tu­rė­tų dau­giau in­ves­tuo­ti į ko­kį nors bran­ges­nį rek­la­mos spren­di­mą. Tuo metu Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je net ni­ši­nei au­di­to­ri­jai su­kur­tas įman­trus rek­la­mi­nis pro­jek­tas ar vaiz­do kli­pas at­si­per­ka“, – aiš­ki­no Li­MA at­so­vas.

Pa­klaus­tas, ko­kia in­ter­ne­ti­nė rek­la­mos for­ma, jo ma­ny­mu, šian­dien yra pa­žan­giau­sia, rek­la­mos spe­cia­lis­tas sa­kė ne­ga­lįs iš­skir­ti vie­nos, efek­ty­viau­sias, jo ma­ny­mu, prie­mo­nių rin­ki­nys. „Vie­na prie­mo­nė ga­li bū­ti pa­trauk­li ir įdo­mi akiai, bet ją vis tiek pra­lenks tin­ka­mai par­ink­tas prie­mo­nių rin­ki­nys. Aps­kri­tai rek­la­mos for­ma la­bai pri­klau­so ir nuo rek­la­mos už­sa­ko­vo, ir kom­pa­ni­jos tiks­lų. Ta­čiau pa­sta­rų­jų me­tų at­ra­di­mas yra vi­deo­rek­la­mos in­ter­ne­te, taip pat mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to rek­la­mų spren­di­mų gau­sa“, – sa­kė L. Šiaut­ku­lis.

Skaičiai

Vi­du­ti­nis rek­la­mų blo­ka­vi­mo ro­dik­lis 2015 m.

Šalis

Rei­tin­gas, proc.

Lenkija

33

JAV

32

Lietuva

29

Graikija

29

Švedija

25

Danija

24

Kanada

23

Australija

23

Portugalija

18

Suomija

18

Di­džio­ji Britanija

17

Ispanija

16

Šal­ti­nis: „Me­dia House“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...