captcha

Jūsų klausimas priimtas

VP skyrybos: N. Numavičius atidengia savo kortas

Subyrėjus Lietuvoje bene stambiausiai iš draugų į investuotojus išaugusiai grupei, vadinamajam „Vilniaus prekybos“ (VP) dešimtukui, dalį verslų liko valdyti dabar jau tik dalykinius santykius palaikantys partneriai. Kartu į viešumą ėmė kilti bendraturčių nesutarimai, kurie virto kaltinimais ir į ginčą įvėlė ne tik teismus, bet visuomenę, valstybines institucijas, konkurentus.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Subyrėjus Lietuvoje bene stambiausiai iš draugų į investuotojus išaugusiai grupei, vadinamajam „Vilniaus prekybos“ (VP) dešimtukui, dalį verslų liko valdyti dabar jau tik dalykinius santykius palaikantys partneriai. Kartu į viešumą ėmė kilti bendraturčių nesutarimai, kurie virto kaltinimais ir į ginčą įvėlė ne tik teismus, bet visuomenę, valstybines institucijas, konkurentus.

DELFI skelbė, kad smulkusis įmonių akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, taip pat valdantis ir dalį prekybos tinklo „Maxima“, pažėrė kaltinimų. Vienas jų – mokesčių planavimas, galimai, ir vengimas. Viešai smulkusis akcininkas nurodė, kad dalį galimai nesumokėtų mokesčių atlygintų ir pats, tačiau savo pareiškimu siekia atkreipti valstybės institucijų dėmesį.

Kartu smulkusis akcininkas atskleidė, kad norėtų išpirkti dabar visiems investuotojams priklausantį turtą: Lietuvoje veikiančius prekybos ir pramogų centrus „Akropolius“. Savo ruožtu, kiti investuotojai atkerta, kad tokie kaltinimai yra spaudimas parduoti turtą, o kova vyksta ne dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, o dėl asmeninės naudos ir pinigų.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė savo poziciją: šią įmonių grupę stebi ir tikrina nuolat, tai ketina daryti ir toliau, bet netaps įrankiu akcininkų ginčams spręsti.

Kaip ir dažnu skyrybų atveju, primintos ankstesnės nuodėmes: vienas didesnių skandalų, susijusių su VP grupe, kilo 2002 m., kai „VP Market“ pasinaudojo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo lengvata ir įkurta neįgaliųjų draugija „Spindulys“ ir susigrąžino 76 mln. litų PVM.

Tuomet uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos priklauso neįgaliųjų organizacijoms, turėjo lengvatą dėl PVM.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė stojo ginti viešojo intereso ir paragino atsakingas valstybes institucijas vertinti ir analizuoti naujai paskelbtą informaciją, atlikti mokestinius patikrinimus.

DELFI kreipėsi su klausimais į stambiausiąjį „Vilniaus prekybos“ grupės akcininką Nerijų Numavičių, kurio  komanda pateikė atsakymus.

– M. Marcinkevičius skaičiuoja, kad grupė galimai nuslėpė 232 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio perkeldama verslus į kitas šalis, ar tai tiesa?

– Tam, kad būtų galima nuslėpti per 200 milijonų litų gyventojų pajamų mokesčio, per Lietuvos bankų sistemą į akcininkų sąskaitas turėjo būti pervesta 1,5 milijardo litų. Šie pervedimai turėjo būti nepastebėti mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei neužfiksuoti pinigų plovimo prevencijos specialistų visoje Europos Sąjungoje. O gal Mindaugas Marcinkevičius teigia, kad šie pinigai buvo išgryninti? Tai būtų sudarę apie 15 proc. visų Lietuvoje 2008–2009 metais cirkuliavusių banknotų, o šių banknotų svoris būtų sudaręs daugiau kaip 12 tonų. Tai – absurdas, melas ir visuomenės klaidinimas siekiant savų tikslų. Jei akcininkams 1,5 milijardo litų nebuvo išmokėta, tai neatsirado ir teisinio pagrindo mokėti gyventojų pajamų mokestį.

– Kodėl naujoms įmonėms kurti pasirinktos „mokesčių rojaus“ šalys?

– Kipras, Airija ir Olandija buvo pasirinktos ne dėl mokestinių priežasčių – holdingams taikoma apmokestinimo sistema Lietuvoje yra ne mažiau palanki negu minėtose jurisdikcijose. Pagrindinės šių šalių, o vėliau ir Liuksemburgo, pasirinkimo priežastys – ilgus metus nesikeičianti ir stabili teisinė aplinka bei labai patogi infrastruktūra: galimybė nesunkiai rasti kvalifikuotų darbuotojų, paslaugų teikėjų. Lietuvoje užsienio kompanijų IT paslaugų centrai kuriasi dėl galimybės nesunkiai rasti kvalifikuotų programuotojų ir verslą aptarnaujančių padalinių darbuotojų. Lygiai dėl tos pačios priežasties holdingai kuriami jau minėtose šalyse, taip pat – Liuksemburge ir Maltoje. Būtent iš šių šalių savo verslą valdo labai daug garsių pasaulio bendrovių.

Mums žinoma, kad kaltinimus mokesčių nemokėjimu metantis Mindaugas Marcinkevičius savo holdingo įmonės taip pat registruoja Kipre, Olandijoje, tačiau priešingai nei jis, mes nemanome, kad tai rodo kokią nors neteisėtą veiklą.

– Mindaugas Marcinkevičius pasakojo, kaip per fiktyvias įmones nuo 2009 metų iš Lietuvos buvo išvedamos milžiniškos pinigų sumos. Kas tai per schema?

– Įmonių grupė padarė didelę klaidą – niekada nepasakojo apie užsienio šalyse vykdytą verslo plėtrą Lietuvos visuomenei. Savų tikslų siekiantis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius tuo naudojasi ir visiškai legalius bei tarptautine praktika paremtus verslo plėtros veiksmus pateikia kaip mokesčių planavimo ar slėpimo „schemas“.

2008 metais prasidėję verslo pokyčiai atspindi svarbų posūkį grupės strategijoje. Tais metais tuometinės „Vilniaus prekybos” akcininkai galutinai apsisprendė savo verslo Lietuvoje nebeplėsti, o investicijas nukreipti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Plėtrai vykdyti buvo pasirinkti keli aktyvūs akcininkai: Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai bei Julius Numavičius.

Šiai plėtrai skirtas finansavimo formavimas vyko keliais etapais. Pirmiausia, 2008 metų gruodį, nuo turtingiausios grupės bendrovės „Vilniaus prekyba“ buvo atskirta bendrovė „Akso“, naujai sukurtai bendrovei perduodant dideles pinigines lėšas ir vertybinius popierius. Savo ruožtu, nuo „Akso“ buvo atskirtos įmonės „Gres“, „Agro Holding“, „JJT“ ir „Entrita“. Šios įmonės buvo sujungtos su Kipre, Olandijoje ir Airijoje naujai įkurtomis įmonėmis.

Labai svarbu tai, kad aptariamomis reorganizacijomis Lietuvoje vykdyti verslai į užsienį nebuvo perkelti – į ES valstybes perkeltas tik naujoms investicijoms skirtas kapitalas. Prie naujai įkurtų įmonių valdymo vairo stojo specialistai. Taip, visų akcininkų vieningu sprendimu, buvo suformuoti 4 holdingai, įmonės, valdančios kitų įmonių akcijas, kurie turėjo būti ir buvo naudojami plėtrai įvairiose Europos šalyse.

Akcininkų pasiskirstymas visose šiose įmonėse išliko toks pats, kaip ir iki tol buvęs „Vilniaus prekybos“ įmonėse. Kai kurios iš minėtų naujų įmonių jau yra atlikusios ir šiuo metu valdo strategines investicijas ES valstybėse, pavyzdžiui, įmonės „Gres“ kapitalo pagrindu sukurta įmonė Liuksemburge 2012 m. įgijo mažmeninės prekybos tinklą Ispanijoje.

– Ar tuo metu pradėjote dirbti ir Estijoje?

– Antruoju plėtros etapu 2009 m. nuo „Vilniaus prekybos“ buvo atskirta ir bendrovės „Klarus“, „JJN“, „Sandėlių sistemos“ ir „Genira“, kurioms taip pat perduotos lėšos bei vertybiniai popieriai, ir jos vėliau buvo taip pat sujungtos su Estijos bei Liuksemburgo įmonėmis. Visiems šiems sandoriams pritarė ir juos savo parašais patvirtino visi akcininkai, tarp jų – ir pats Mindaugas Marcinkevičius. Šis akcininkas šių sandorių neskundė ir nereiškė jokių pretenzijų.

– Mindaugas Marcinkevičius yra nurodęs, kad tokiu būdu Lietuvos valstybei galimai nebuvo sumokėti milijonai pajamų ir pelno mokesčių.

– Pajamų mokestis yra mokamas tik tada, kai šie pinigai yra išmokami akcininkams. Mindaugas Marcinkevičius, kaip smulkusis akcininkas, norėtų, kad akcininkams būtų mokami kuo didesni dividendai. Tuo remdamasis jis mėgina įrodyti, kiek pinigų būtų praradusi Lietuva, jei šių sandorių metu atskirtos įmonių lėšos būtų išmokėtos. Tačiau sprendimą dėl dividendų mokėjimo priima įmonių akcininkai, atsižvelgdami į įmonių užsibrėžtus tikslus bei įmonių valdybų siūlymus, taip pat įvertinę pačių akcininkų pageidavimus.

Tuo metu, kai buvo daromos šios reorganizacijos, visi akcininkai norėjo toliau vystyti verslą, o ne gauti dividendų. Tokios strategijos dauguma šių holdingų laikosi ir iki šiol – į naujus verslus neinvestuoti pinigai guli šių įmonių sąskaitose, skolinami grupės verslams, įsigyjami vertybiniai popieriai, o jų akcininkai išlieka tie patys, kaip ir pirminėje, „Vilniaus prekybos“, bendrovėje. Planų skirti šias lėšas dividendams nėra, atvirkščiai – ir toliau planuojame šiuos pinigus skirti investicijoms.

– Ar apie šiuos sandorius žinojo Valstybinė mokesčių inspekcija?

– Apie visus šiuos sandorius Mokesčių inspekcija buvo informuota prieš juos darant ir jie buvo daromi tik jai neprieštaraujant.

– Mindaugas Marcinkevičius yra nurodęs, kad Nerijaus Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės laikosi praktikos ginčytis su Mokesčių inspekcija dėl anksčiau nesumokėtų mokesčių, o kai mokestinių patikrinimų metu randama formalių pažeidimų, tai yra naudojama kaip argumentas išsiderėti mažesnes mokėtinų mokesčių sumas. Dėl kokių mokestinių nepriemokų sumų esate derėjęsi su Mokesčių inspekcija?

– Tai – netiesa. Priešingai nei teigia p. Marcinkevičius, Nerijui Numavičiui nėra žinomas nė vienas atvejis, kad bet kuri grupės įmonė būtų sudariusi susitarimą su mokesčių inspektoriais.

– Mokesčių inspekcija yra paskelbusi, kad VP grupės akcininkams priskaičiavo beveik 2 milijonus baudų ir delspinigių, kaip tai paaiškinti?

– Vienintelis asmeninis didžiausio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus susitarimas su Mokesčių inspekcija įvyko pernai, išsiskyrus mokesčių inspektorių ir verslininko požiūriui į jo gautų pajamų apmokestinimą. Abejoms pusėms laikantis savo nuomonių, buvo pasinaudota ES rekomenduojama praktika sudaryti susitarimą. Deja, dėl prisiimtų konfidencialumo įsipareigojimų mes negalime atskleisti šio susitarimo detalių, tačiau susitarime minimos sumos yra šimtus kartų mažesnės nei M. Marcinkevičiaus mesti kaltinimai.

Nerijaus Numavičiaus sprendimas neiti į teismą dėl šio nuomonių išsiskyrimo taip pat susijęs ne tik su palyginti nedidele suma, bet ir su dar prieš keliolika metų duotu pažadu vengti nesutarimų su Valstybine mokesčių inspekcija. Apie pasiektus susitarimus ar teisminius ginčus su kitais akcininkais mes nežinome ir nesame įgalioti komentuoti.

– Kokių veiksmų imsitės po viešai išsakytos prezidentės pozicijos?

– Nerijus Numavičius supranta ir gerbia prezidentės susirūpinimą. Galime pirmąsyk atvirai pasakyti, kad po 2002 metų mokesčių susigrąžinimo istorijos mūsų grupė pažadėjo nedaryti agresyvių mokesčių planavimo veiksmų ir savo pažado laikėsi. Iškilus į viešumą viešai mestiems kaltinimams, teiksime visą informaciją visoms suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei tol, kol atstatysime akcininkų konflikto pakirstą prezidentės pasitikėjimą ir įrodysime, kad mūsų grupė ne tik nenuslėpė jokių mokesčių ir nevykdė agresyvaus mokesčių planavimo, bet ir neužsiėmė mokesčių optimizavimu Lietuvoje ar kitose šalyse, kuriose vykdome savo veiklą.

– Ar „Vilniaus prekybos“ grupė skaičiuoja, kaip sumokėti mažiau mokesčių Lietuvoje?

– Prieš vertinant agresyvias derybas vykdančio akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, prašome atkreipti dėmesį, kad dėl savo dydžio, statuso ir plėtros Nerijaus Numavičiaus bei kitų Vilniaus prekybos grupės akcininkų valdomos įmonės yra nuolatiniame mokesčių inspektorių akiratyje. Vien per pastaruosius 18 mėnesių Mokesčių inspekcijos inicijuoti tyrimai vyko beveik visose pagrindinėse mūsų grupės įmonėse. Kaip jau anksčiau minėjome, grupės įmonės mokesčių neplanuoja ir to daryti nesirengia.

DELFI primena, kad M. Marcinkevičius, vienas iš grupės akcininkų, viešai apkaltino grupę kuriant mokesčių slėpimo schemas. Esą dėl to kreiptasi į VMI. Atliekamas ir įmonių mokestinis patikrinimas. Po šio klausimo iškėlimo „Vilniaus prekyba“ pati kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...