captcha

Jūsų klausimas priimtas

Incidentų reisiniuose lėktuvuose kaina

Apie incidentus reisiniuose oro linijų lėktuvuose informacijos apstu. Štai visai neseniai Kaune buvo priverstas leistas skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs į Turkiją, nes susimušė neblaivių baltarusių pora.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Apie incidentus reisiniuose oro linijų lėktuvuose informacijos apstu. Štai visai neseniai Kaune buvo priverstas leistas skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs į Turkiją, nes susimušė neblaivių baltarusių pora.

Būna tokių, kuriems kyla noras pajuokauti apie lėktuve esančią bombą. Kažkada dėl to nemalonumų turėjo Seimo narys socialdemokratas Juras Požėla. Incidentų sukėlėjams gresia nuobaudos. Skirtingose šalyse jos skirtingos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje gresia netgi baudžiamoji atsakomybė, už grotų galima sėsti iki dvejų metų.

Dažniausiai bendrovės civiline tvarka kelia ieškinius, kurių sumos gali būti labai įspūdingos. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė taip pat negresia, teisininkai mano, kad jos būtinybės ir nėra, o skrydžių bendrovių atstovai užsimena, kad griežtesnės bausmės sumažintų incidentų, kurie dažnesni pigių skrydžių oro linijose.

„Įgula elgiasi pagal Tokijo konvenciją, pagal ją bet kurioje valstybėje viešojo saugumo tarnybos privalo pasiimti keleivį, ir elgtis su juo pagal numatytus aktus. Todėl šiuo atveju įgulos veiksmai pateisinami, ir tai nesakyčiau, kad buvo ekstaordinarus įvykis, nes tai – taisyklės. Geriausiai – atsidurti ant žemės, nes lėktuve nežinia, kuo gali baigtis“, – aiškino pilotas instruktorius Kęstutis Zagreckas.

Lakūnai sako, kad muštynių ar rimtų konfliktų ore pasitaiko retai, tačiau net ir menkiausias saugaus skrydžio taisyklių pažeidimas keleiviui gresia rimtais nemalonumais.

Rūkymas lėktuve, neužsegtas saugos diržas ar net vaikščiojimas salone, kai tą daryti draudžia įgula, gali pasibaigti artimiausio oro uosto policijoje. Beveik visada nepaklusnus keleivis būna priverstas patuštinti piniginę.

Specialistai perspėja, kad lėktuvas – vieša vieta, todėl muštynės ar menkiausia agresija užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Beje, nebūtinai prasižengėlio gimtinėje, ar ten, iš kur lėktuvas pakilo.

„Lėktuvo durys uždaromos ir ruošiamasi pakilimui, vykdomas pakilimas, vykdomas skridimas – nėra labai svarbu, virš kurios teritorijos tai vykdoma. Svarbu yra registracijos valstybė, nes šiuo atveju, kiek žinau, konfliktas įvyko virš Lenkijos teritorijos, tai su Lietuva ryšiai yra labai menki. Vienintelis dalykas – kad tas lėktuvas pakilo iš Lietuvos oro uosto ir nusileido Lietuvos oro uoste, o pats lėktuvas buvo registruotas Airijoje ir konfliktas įvyko galimai ne virš Lietuvos teritorijos“, – pasakojo Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas.

Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, už panašaus konflikto sukėlimą baudžiama gana švelniai. Baudžiamajame kodekse atskiro straipsnio už nusikaltimus lėktuvuose ar kitose transporto priemonėse nėra.

„Paprastai už tokius incidentus taikoma tik administracinė atsakomybė. Nors, pavyzdžiui, Didžioje Britanijoje už nepaklusnumą įgulos nariams lėktuve gali tekti netgi laisvės atėmimas iki 2 metų. Net jei lėktuvas nebuvo nukreiptas ir panašiai. Tiesiog keleivis nedrausmingai elgėsi skrydžio metu. Griežtesnių nuobaudų buvimas padėtų sumažinti incidentų kiekį ore. Žmones, kurie elgiasi agresyviai, pastebime, būtent baudos atgraso nuo tokių veiksmų“, – pasakojo skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ atstovas Simonas Bartkus.

Teisininkai įsitikinę, kad griežtinti atsakomybės nėra reikalo, nes kelios dienos policijoje ar bauda gali pasirodyti labai jau menka bausmė, sulaukus tūkstantinių ieškinių iš aviakompanijos.

„Nukenčia aviakompanija: patiria žalą dėl priverstinio tūpimo, dėl degalų deginimo, dėl keleivių vėlavimo (po to reikš pretenzijas būtent pačiai aviakompanijai), todėl iš tikrųjų labai dažnai civiline tvarka aviakompanijos iškelia ieškinius tokiems keleiviams.

Tokiu atveju nuostoliai yra pakankamai reikšmingi, gali siekti keliasdešimt tūkstančių eurų. Jeigu visgi būtų kažkoks poreikis arba atsirastų daugiau tokio pobūdžio incidentų ir matytume, kad jie įgauna tam tikrą sistemingą požymį, tai galima būtų kalbėti apie Baudžiamojo kodekso atskiro straipsnio įvedimą“, – sakė J. Gintilas.

„Baudimas „per kišenę“ turbūt būtų pats efektyviausias, nes, jei pirmą kartą toks įvykis įvyko, vargu, ar galima tikėtis, kad būtų kažkokia didelė baudžiamoji sankcija. O finansinė, pilnai atlyginant nuostolius, būtų pati efektyviausia, – svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras, – apskritai tokio pobūdžio veikose pats efektyviausias būdas – tai „kirtimas per kišenę“: žmogus vėliau labai gerai pagalvoja.“

Dažniausias incidentų lėktuvuose kaltininkas – alkoholis. Todėl skrydžius vykdančios bendrovės vis dažniau atsisako skraidinti akivaizdžiai apsvaigusius keleivius.

O štai prieš geriančius orlaivyje savo alkoholį aviakompanijos bejėgės. Bausti besivaišinančiųjų įgula negali.

„Administracine tvarka bausti negali – tai privatus subjektas. Tai gali daryti tik valstybinės institucijos. Vienintelis, civilinės teisės poveikis – iškelti ieškinius ar taikyti apribojimus paslaugų įsigijimams, įskaitant ir bilietų“, – sakė Civilinės aviacijos administracijos direktorius.

Tiesa, nepageidaujamų keleivių sąrašus dažniausiai turi JAV kompanijos, Europoje tokia praktika taikoma rečiau.

Specialistai pastebi, kad keleivių elgesys keičiasi, ir į gerąją pusę. Atsakingiau elgiamasi ir oro uoste, nebegirdėti neapdairių pokštų apie bombas ir pan. Primenama, kad nevykęs išsišokimas taip pat gali brangiai atsieiti – ieškinius dėl atidėtų skrydžių turi teisę pateikti ne tik oro uostas ar aviakompanijos, bet ir specialiosios tarnybos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...