captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didieji Lietuvos prekybininkai: kodėl nepasisekė „Fresh market“?

Nutekėjus prekybos tinklo „Fresh market“ laiškui apie uždaromas parduotuves, didžiųjų šalies prekybos tinklų vadovai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis, kas rinkos naujokui pakišo koją ir kaip tai paveiks pirkėjus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nutekėjus prekybos tinklo „Fresh market“ laiškui apie uždaromas parduotuves, didžiųjų šalies prekybos tinklų vadovai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis, kas rinkos naujokui pakišo koją ir kaip tai paveiks pirkėjus.

Lietuvoje „Fresh market“ veiklą pradėjo 2013 m., numatyta niša paskelbtos mažo formato šviežių produktų parduotuvės arčiau namų.

Bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis DELFI pasakojo, kodėl jis naująjį konkurentą įvertino skeptiškai.

„Prekyboje dirbu daugiau nei 20 metų, lankausi įvairiose šalyse ir stebiu, kaip ji vykdoma. Kai į rinką ateina naujas žaidėjas, jam reikia arba turėti technologinį pranašumą, arba geresnį darbo organizavimą, arba efektyvesnę tiekimo grandinę ir t.t. Kai tik jie atėjo į rinką, aš jau tuomet sakiau, kad netikiu šiuo projektu“, – kalbėjo D. Dundulis.

Pasak jo, prekybos verslo modelį vertinant primityviai, esmė paprasta: prekė perkama ir parduodama su antkainiu.

„Prekę nupirkti paprasta, bet kuo pigiau nusipirksi, tuo didesnę maržą turėsi, o parduoti rinkoje brangiau nei siūloma yra neįmanoma. Kai ateina naujas žaidėjas, jo perkamoji galia yra maža, o tiekėjai nuolaidas dalija priklausomai nuo kiekių, tad ir nuolaidos jiems buvo mažesnės. Automatiškai pajamos yra mažesnės“, – aiškino D. Dundulis.

Dar prastesnė situacija, jo nuomone, buvo su išlaidomis.

„Mano žiniomis, prekybos tinklas parduotuves išsinuomodavo brangiau, nei siūloma rinkoje, nežinau kodėl. Bet prastai išsinuomoti sugebėjimų nereikia: mes per vieną dieną galėtume 50 tokių vietų parduotuvėms rasti. Darbo organizavimo sistema taip pat buvo prasta, baltarusiška. Išlaidos atlyginimams, o ne žmogui, buvo žymiai didesnė nei kituose tinkluose“, – vardijo D. Dundulis.

Jis paaiškino, kad norint mažesnių išlaidų atlyginimams, turi būti tiksliai numatyta, kas ką daro ir koks yra jų darbo valandų kiekis, taip pat verta procesus, kiek galima, automatizuoti.

„Pas mus pirkėjui nematoma infrastruktūra yra labai didelė, kai kur informacija yra perduodama automatiškai, o pas juos dirbo krūvos žmonių. Jau nekalbant apie tokius dalykus, kaip netaupiai naudojama elektra, kas irgi yra ištisas mokslas. Manau, kad jų išlaidos vienam apyvartiniam litui buvo dvigubai didesnės negu mūsų“, – apibendrino verslininkas.

„Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris sako, kad „Fresh Market“ pasitraukimą iš rinkos buvo galima nuspėti.

„Sprendimas pasitraukti iš rinkos yra tik pernelyg didelių ambicijų, skuboto ir gerai neapgalvoto, starto pasekmė. Ne kartą esame sakę, kad Lietuvos mažmeninė rinka yra labai konkurencinga, čia stengiamasi dėl kiekvieno pirkėjo. Įsitvirtinti šioje rinkoje nėra lengva, tačiau dar sudėtingiau joje išlikti. Iš prekybininkų Lietuvoje tikimasi tikrai daug. Kad atitiktum pirkėjų lūkesčius ir rinkoje išliktum konkurencingas nepakanka tik pastatyti tam tikro ploto parduotuvę, ar pastatyti jų daug, pirkėjui pasiūlyti prekes už gerą kainą. Reikia pažinti pirkėjus, jų poreikius, ir sugebėti juos taikliai patenkinti diena po dienos ir jų nenuvilti“, – komentavo Ž. Valkeris.

Jo manymu, parduotuves uždarančio tinklo atstovams trūko atsakomybės už prisiimtus įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams, klientams.

„Lietuvos rinkoje „Maxima“ prekybos tinklas dirba jau beveik 25 metus. Turime sukaupę pakankamai įvairios patirties, kad šiandien galėtume pasakyti, jog kiekvienas sprendimas šioje rinkoje turi būti priimtas labai atsakingai, nes tai gali turėti įtakos ne tik tavo verslo stabilumui, bet ir tavo darbuotojams, visai visuomenei. Tai įpareigoja”, – dėstė Ž. Valkeris.

„Maxima Lt“ vadovo nuomone, dabar iš rinkos besitraukiantis konkurentas į rinką įėjo agresyviai ir rizikingai, taip elgtis galima, tačiau verslo rizika visuomet turėtų būti apskaičiuota.

„Buvo ir apie neefektyvų verslo vystymą bylojančių ženklų. Didžiulės investicijos, vargu ar deramai įvertinus atsipirkimą, į nekilnojamą turtą ir agresyvi plėtra, aiškios krypties į kokius svarbiausius verslo parametrus orientuojamasi, prioritetų nebuvimas, taip bent jau mums atrodė konkurentą vertinant iš šalies“, – kalbėjo Ž. Valkeris.

Bendrovės „Aljansas Aibė“ generalinis direktorius Renatas Vaitkevičius teigė, kad „Fresh market“ pasitraukimo tikėjosi, tačiau šiek tiek vėliau.

„Stebėjome investicijų dydį, naudojamų žmogiškųjų resursų sąnaudas, apyvartos trūkumą. Tinkliukas buvo kuriamas skubant. Manome, neturint išbandyto standarto, blaškantis dėl parduotuvių formato. Iš pradžių buvo atidaromos mažos 100 kv. metrų, vėliau atsirado beveik 900 kv. metrų prekybinio ploto parduotuvės. Sukurti ir suvaldyti tokį prekių asortimentą sudėtinga. Parduotuvės buvo steigiamos dažnai ne pačiose geriausiose vietose. Kai kur tose patalpose jau prieš tai buvo veikiančios parduotuvės, kurios užsidarė, nes neišsilaikė. Investicijos į naują prekybinę įrangą, patalpų remontą - taip pat nemažos. Akivaizdžiai matėsi ir didokas darbuotojų skaičius. Dar pridėkime reklamos sąnaudas: išorinę reklamą, televizinę, reklaminius leidinius ir t.t“, – vardijo jis.

Prekybos ekspertas: problemos dvi

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius dėsto, kad „Fresh market“ savo veikloje susidūrė su keliomis esminėmis kliūtimis.

„Prekybos versle dažniausiai nereikia tikėtis greitos grąžos, nes šiuolaikinė prekyba yra susijusi su didelėmis investicijomis, bet veikiausiai buvo neteisingai paskaičiuotas verslo modelis, o savininkai tikėjosi greitos grąžos. Manau, jų problema buvo ta, kad jie atėjo į per daug koncentruotą rinką, kai jų parduotuvių vietos buvo prastokos. Apsipirkimui daug įtakos turi parduotuvės vieta“, – sakė jis.

Ekspertas paaiškina, kad dažniausiai žmonės eina į parduotuves prie namų arba prie darbo, nebent parduotuvė išsiskiria asortimentu: siūlo konditerijos, mėsos, pieno ar kitus gaminius, kurių kitur nėra.

„Žema kaina nėra diferencijuojantis veiksnys, bet asortimentas yra. O pasiūla pas juos buvo kaip ir pas kitus, tik siauresnė dėl parduotuvių dydžio. Nors žemas kainas jie siūlė, bet ne žemesnes nei kiti tinklai, tad kodėl ten važiuoti pirkti, jei vieta nėra patogi, o asortimentas ir kainos – kaip visur? Turi arba dirbti labai profesionaliai, arba būti išskirtinis“, – kalbėjo A. Urbonavičius.

Paklaustas, ar prekybos tinklui galėjo lemiamą smūgį suduoti investicijos į prekybą internetu, jis tuo abejojo.

„Maisto pirkimas yra daugiau impulsinis dalykas. Be abejo, prekyba internetu turėtų užimti tam tikrą vietą, bet toks verslas, manau, kol kas nėra sėkmingas niekam. Visgi Lietuva atsilieka ir nuo kai kurių Rytų Europos šalių, mačiau, kaip Slovėnijoje, Lenkijoje diegiamas „paspausk ir pasiimk“ (angl. „Click & Pickup“) modelis – jūs užsisakote prekę internetu ir ją pasiimate patogioje vietoje. Atitinkamai, ir sąnaudos mažesnės, ir žmogui patogiau. Manau, tai ateis ir į Lietuvą“, – dėstė A. Urbonavičius.

 is pridūrė, kad konservatyvų pirkėją užsisakyti maisto internetu turėtų kas nors paskatinti.

 Galbūt, jei ruošiatės metų baliui ir produktų nebepanešate, jų užsisakysite internetu. Bet norint, kad tai taptų jūsų nuolatine veikla, arba jūs turite tingėti apsipirkinėti, arba būti per daug pavargę, kad neršti parduotuvėse, todėl jas susirenkate internetu“, – apibendrino jis.

Ėjo į internetą, padarė kitiems paslaugą

Kalbinti prekybos verslų vadovai „Fresh market“ sprendimo eiti į internetą nekritikavo, tačiau D. Dundulis sutiko, kad ši veikla vargu ar galėjo nešti pelno.

„Maisto produktai yra labai pigūs, čia ne buitinė technika, tad maržos – mažos, kad prekyba internetu atsipirktų. Aišku, jei būtų didelis mokestis už atvežimą, tai yra įmanoma, bet tada niekas nepirks. Negaliu pasakyti, kaip šiandien, bet vakar prekyba internetu buvo nuostolinga“, – konstatavo D. Dundulis.

„Maxima Lt“ vadovas priminė, kad bendrovė elektroninę prekybą patikėjo įmonei „Barbora“, tad konkurentų sprendimą teigiamai vertina kaip vartotojas.

„Šiuolaikinei visuomenei didžiausiu turtu tampa laikas, noras apsipirkti greitai, patogiai, negaištant. Jaunoji karta puikiai įvaldžiusi šiuolaikines technologijas, kurių pagalba viskas vyksta greičiau ir paprasčiau. Elektroninė prekyba visa tai šiuolaikiniam pirkėjui gali suteikti. Vadinasi, ji turi ateitį“, – mano jis.

Panašios nuomonės laikėsi ir R. Vaitkevičius, šį buvusių konkurentų sprendimą pavadinęs pažangiu.

„Internetinė prekyba, manome, padidino apsiperkančių internetu žmonių srautą, todėl dalis jų ieškos kitos alternatyvos. Kad jie paaugino internetinės prekybos maistu rinką, abejoti nereikėtų, – vertino jis. – Bet šio verslo vystymas, matyt, finansiškai nepavyko.“

Klausiami, kiek laiko reikėtų naujam prekybos tinklui įsitvirtinti Lietuvoje, didelių prekybos įmonių vadovai dėstė, kad tai priklauso nuo pasirinktos strategijos, bet mažiausiai tam prireiktų 2–3 metų. Vertindami poveikį rinkai po „Fresh market“ pasitraukimo, įmonių vadovai jį vadino minimaliu arba nejaučiamu. D. Dundulis palygino, kad jų Kupiškyje valdoma parduotuvė per metus pasiekė 7 mln. Lt apyvartą, kai apie 8 mln. Lt apyvartą ir 7 mln. Lt nuostolį 2013 m. ataskaitoje Registrų centrui paskelbė „Fresh market“.

„Mes nei pajautėme jų atėjimą, nei pajausime išėjimą. Tik darbuotojai nukentės, jų iš mūsų buvo išviliota, pažadėti dideli atlyginimai, bet jie nesumokėti, o dabar žmonės liko be darbo“, – kalbėjo D. Dundulis.

R. Vaitkevičius prognozavo, kad buvusiose „Fresh market“ patalpose gali įsikurti kiti prekybininkai, o Ž. Valkeris dėstė, kad nuviltais liko ne tik darbo netekę žmonės, bet ir tiekėjai, pirkėjai.

„Klaidinga manyti, kad vieno žaidėjo pasitraukimas iš rinkos kitam būtinai yra tik pergalė. Neatsakingai kuriamas ar daromas verslas mažina pasitikėjimą ir kitais rinkos dalyviais, priverčia suabejoti jų reputacija, tai daugiau ar mažiau veikia ir veiklos rezultatus. Be to, konkurencija visuomet sveikintina, nes laimi visi: tiek vartotojai, kuriems nauji rinkos dalyviai reiškia daugiau galimybių rinktis, tiek ir esami rinkos dalyviai, kuriuos naujų dalyvių atėjimas priverčia pasitempti, įvertinti savo stiprybes ir silpnąsias vietas, pergalvoti savo strategiją ir veiksmus ilgalaikėje perspektyvoje“, – mano jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close